- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo profsąjungos kritikuoja ketvirtadienį Seime svarstomą Vyriausybės parengtą Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatymo pataisą, kuria siūloma, kad nuo COVID-19 ligos nepasiskiepiję darbuotojai privalomai profilaktiškai testuotųsi savo lėšomis.
Profsąjungų vadovai atkreipia dėmesį, kad Seimui priėmus šį sprendimą gali kirti riziką, jog dalis pedagogų pasitrauktų iš savo darbo vietų, o tokia situacija, pasak jų, tik dar labiau paaštrintų mokytojų trūkumo problemą.
„Pozicija vis dėlto nesikeičia. Mūsų manymu, turėtų būti palikta dabartinė galiojanti įstatymo redakcija, tai yra, pagal visas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir pagal logiką visą. Aš suprantu, kad Vyriausybė atsisako finansuoti, bet tai turėtų būti perkelta pagal visus teisės aktus ne darbuotojui, o darbdaviui. Ir tai yra numatyta įstatymuose“, – Eltai teigė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas.
„Aišku, jeigu įstatymus pakeis, ta pozicija pasikeis, bet gali prasidėti tam tikri precedentai, kai ateityje visi sveikatos patikrinimai bus perkelti ant darbuotojų pečių. Manau, kad tai yra pažeistos tarptautinės teisės ir tikiuosi, kad antras balsavimas Seime, kada jis bebūtų, neturės palaikymo ir išliks dabartinė garantija“, – pridūrė jis.
Profsąjungos vadovas pripažįsta, kad dalis pedagogų nesivakcinuoja ne dėl sveikatos problemų, o dėl savo tam tikrų įsitikinimų. E. Milešino manymu, Seimui apsisprendus, kad už privalomus profilaktinius testus mokėtų patys darbuotojai, kiltų rizika, jog dalis jų išeis iš darbo.
„Manau, po tokio Seimo priimto sprendimo, jei jis bus priimtas, tikriausiai dalis paliks savo darbo vietas. Kokie tai skaičiai, tikrai sunku pasakyti“, – sakė E. Milešinas.
„Tikrai gali atsitikti taip, kad vidury mokslo metų nebeliks kam mokyti vaikų, tai tada klausimas, kaip bus užtikrintos ir mokinių teisės į ugdymą. Bet Seimas priiminės sprendimus ir aš tikiu, kad sveikas protas nugalės“, – taip pat pabrėžė jis.
Tikrai gali atsitikti taip, kad vidury mokslo metų nebeliks kam mokyti vaikų, tai tada klausimas, kaip bus užtikrintos ir mokinių teisės į ugdymą.
E. Milešinas taip pat atkreipia dėmesį, kad pedagogų COVID-19 imunizacijos lygis yra aukštas. Todėl, pasak jo, valdančiųjų pastangos mokamais testais daryti spaudimą vakcinuotis ir šiai darbuotojų grupei – keistos.
„Suprantu, jeigu būtų padėtis, kad masiškai atsisakinėtų vakcinuotis, kad jau neturėtų švietimo sektoriaus žmonės imuniteto, tai kažkaip spręsti problemas (reikėtų – ELTA). Bet kada beveik didžioji, jeigu Seimo šnekta kalbant, konstitucinė dauguma yra vakcinuota, turi imunitetą, dabar daryti spaudimą tik tam tikrų profesijų žmonėms, kaip medikai, kaip švietimo darbuotojai, kaip socialiniai darbuotojai yra keista“, – teigė jis.
E. Milešinui antrina ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Profsąjungos vadovas taip pat mano, kad toks Seimo sprendimas galėtų paskatinti dalies pedagogų pasitraukimą iš darbo.
„Tie mokytojai, kurie nepasiskiepijo ir nebeketina to daryti, jeigu bus įvestas priverstinai savo lėšomis testavimas, tai tikimybė yra nemaža turbūt, kad jie apskritai pasitrauks iš sistemos ir padidins tą mokytojų trūkumą, kuris ir taip dabar yra jaučiamas“, – Eltai teigė A. Navickas.
„Visgi manau, kad tie, kurie norėjo ir nori (pasiskiepyti – ELTA), tai tą daro ir savo noru didžioji dauguma. O tas nedidelis procentas nepasiskiepijusių galbūt yra jau net ir apsisprendęs nesiskiepyti“, – pridūrė jis.
A. Navickas taip pat mano, kad mokytojai nėra ta visuomenės grupė, į kurią turėtų būti nukreiptas Vyriausybės dėmesys.
Jeigu 9 iš 10 mokytojų yra pasiskiepiję, man labai keistai atrodo dar bandymas versti tą grupę. Kaip tik Vyriausybė galėtų rodyti kaip pavyzdį ar pasididžiuoti.
„Jeigu 9 iš 10 mokytojų yra pasiskiepiję, man labai keistai atrodo dar bandymas versti tą grupę. Kaip tik Vyriausybė galėtų rodyti kaip pavyzdį ar pasididžiuoti“, – sakė A. Navickas.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės teikiamas Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad dėl COVID-19 profilaktiškai testuotis privalantys darbuotojai tai darytų savo lėšomis.
Parengtomis įstatymo pataisomis siūloma, kad darbuotojų, kuriems yra numatytas privalomas profilaktinis testavimas, sveikatos patikrinimai dėl COVID-19 ligos būtų finansuojami nebe iš valstybės biudžeto, o darbuotojo arba, jei darbdavys taip nusprendžia, – darbdavio lėšomis.
Vis dėlto parengtame projekte numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės. Projekte numatoma, kad testai bus finansuojami iš valstybės biudžeto, kai bus neužtikrintas vakcinų prieinamumas, taip pat tais atvejais, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad Seimui pritarus šis pakeitimas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis6
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24–25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
F. N. Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą siūloma įteikti jos broliui2
Šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – šių metų gegužės 16 d. siūloma įteikti jos broliui disidentui Jonui...
-
Mirė žinomas Lietuvos istorikas L. Truska2
Mirė Lietuvos istorikas Liudas Truska. Šeštadienį apie netektį „Facebook“ paskyroje paskelbė istorijos mokytojas Algis Bitautas. ...
-
Iš Bučos mokyklos projekto pasitraukus „BaltCap“, jis tęsiamas toliau: ieškoma lėšų8
Iš mokyklos-darželio Bučoje, Ukrainoje, statybos projekto pasitraukus privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“, projektas nesustojo ir tęsiamas toliau. ...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
URM parengė naują santykių su JAV strategiją, dėmesys – gynybai ir saugumui1
Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė santykių su Jungtinėmis Valstijomis strategines gaires artimiausiems dvejiems metams, tarp siūlymų – siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, didinti finansavimą gynybai, siekti, kad Lietuvoje in...
-
Lietuvoje vyksta operacija „Neptūno Kirtis 2024“: paramą iš oro teikia NATO pajėgos4
Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujanti...
-
Įvertino karo tikimybę Lietuvoje: nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyv...
-
L. Kasčiūnas: aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius30
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. ...