- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė siūlo leisti naudoti vaizdo kameras. Siekiant apsaugoti smurto riziką darbe patiriančius medikus, ji įregistravo tokį pasiūlymą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektui.
Pasak J. Sejonienės, tai galėtų būti stacionarios patalpų vaizdo ir garso įrašymo priemonės, vaizdo kameros greitosios medicinos pagalbos (GMP) transporto priemonėse, kameros, tvirtinamos prie darbo drabužių (kūno kameros). Jeigu Seimas pritartų, sveikatos apsaugos ministras turėtų nustatyti tvarką, kaip būtų naudojamos šios priemonės.
Parlamentarė J. Sejonienė siūlo leisti naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) skubiosios medicinos pagalbos padaliniams. Pasak jos, ten dažniausia pasireiškia smurtas prieš medicinos personalą ar kitus asmenis.
„Rizika būtent šių sričių sveikatos priežiūros specialistams daugiausiai susijusi su darbu naktį ir tikimybe pirmiems susidurti su apsvaigusiais nuo alkoholio, narkotikų ar psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiais pacientais, kurie savo veiksmais kelia realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui“, – sako J. Sejonienė.
Pasak jos, kai kuriuose skubios medicinos pagalbos skyriuose fizinio ir psichologinio smurto atvejų prieš sveikatos priežiūros specialistus pasitaiko nuo 1-2 atvejų per dieną iki kelių atvejų per savaitę ar mėnesį. Seimo narė pastebi, kad problema egzistuoja ne tik dėl netinkamo pacientų, bet ir jų artimųjų elgesio.
Iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro 1,8-2,7 procentus nuo visų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų dėl didelės smurto tikimybės policijos pagalbos prireikia nuo 1800 iki 2700 atvejų.
„Iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro 1,8-2,7 procentus nuo visų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų dėl didelės smurto tikimybės policijos pagalbos prireikia nuo 1800 iki 2700 atvejų“, – sako J. Sejonienė, remdamasi greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2021-2023 m. informacija.
Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai, pasak parlamentarės, parodė aiškius teigiamus kūno kamerų naudojimo rezultatus, nes akivaizdžiai sumažėjo bendras incidentų skaičius, pagerėjo medikų emocinė būklė, jie jautėsi saugiau.
Kaip pastebi J. Sejonienė, fizinio saugumo užtikrinimui vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos įstaigose jau yra įtvirtintas Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.
„Psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specialiosios psichiatrijos paslaugas, patalpose vaizdo stebėjimas šiuo metu yra taikomas, o kitų psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose teikiamos paslaugos ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, patalpose – gali būti taikomas“, – sako J. Sejonienė.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai pavasarį konservatorė J. Sejonienė įregistravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitų lydinčių įstatymų pataisas, numatančias galimybę atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.
Jeigu Seimas pritartų, medikas galėtų atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti pacientui, kuris kelia „grėsmę savo, asmens sveikatos priežiūros specialisto ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo kitiems pacientams gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, arba nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą“. Tačiau šios įstatymo nuostatos negaliotų, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Projektą parengusios Seimo TS-LKD frakcijos narės J. Sejonienės nuomone, tai būtų proporcinga medikų apsaugos priemonė.
„Sveikatos priežiūros specialistų patiriamas pacientų fizinis smurtas, užgauliojimai, necenzūriniai žodžiai, gestai ar kitoks įžeidžiantis, įžūlus, provokuojantis elgesys, žeminantis asmens garbę ir orumą, neigiamai veikia jų fizinę bei psichinę sveikatą, didina nedarbingumą, nelaimingų atsitikimų tikimybę, verčia sveikatos priežiūros specialistus keisti profesinę veiklą, darbovietę, blogina psichosocialinį klimatą įstaigoje”, – sako J. Sejonienė.
Jos teigimu, sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir kiti darbuotojai, turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, medikas turi teisę atsisakyti teikti arba nutraukti paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų jo gyvybei. Jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina mediko garbę ir orumą, galimybė neteikti paslaugų nėra numatyta įstatyme.
ELTA primena, kad pernai liepos 4 d. Seimas priėmė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, įteisinančias baudas už viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų „garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu“.
Už tai yra numatytos baudos nuo 50 iki 300 eurų.
Naujos kodekso nuostatos liečia ne tik medikus, bet ir kitų profesijų atstovus, pvz. mokytojus, paramedikus, kultūros ir socialinius darbuotojus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų2
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...