- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rubrikoje „Advokatai pataria“ – besiskiriantiems aktuali tema. LNK žurnalistai su advokatu Dainiumi Židanavičiumi kalbėjosi apie skyrybas ir turto ar paskolų dalybas.
„Žinote, mano, kaip skyrybų advokato, patirtis liudija, kad paskolos, kreditai sujungia net labiau nei pati santuoka. Mažai kas žino, kad, nutraukiant santuoką ir dalijantis turtu, kreditai ir kreditų sutartys nėra modifikuojamos. Sutuoktiniai gali susitarti, kuris iš jų dengs paskolą, atitinkamai, kuriam atitenka turtas, tačiau kredito ar paskolos sutartis nėra modifikuojama. Kitaip tariant, vien dėl to, kad sutuoktiniai skiriasi, banko ar kitos kredito įstaigos padėtis neturi pablogėti“, – vieną svarbų niuansą įvardijo advokatas.
– Jie gali nesutikti, ar ne? Jei sutuoktiniai susitaria, kad vienas iš jų apmoka įsiskolinimą, bankas gali sakyti ne, mes negalime priimti tokio susitarimo?
– Jeigu sutuoktiniai sutartų, kad perima įsiskolinimą, taip, tokiu atveju bankai turbūt dauguma atvejų, jeigu ne visais, nesutinka su tuo, kad būtų modifikuota sutartis ir kažkuris vienas perimtų įsipareigojimus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar tais atvejais, kai pora gyvena neįteisinusi savo santykių, nesusituokusi, kaip tada yra dalijamasi turtu?
– Situacija ta pati, tik nesusituokę žmonės įprastai ima paskolą atskirai, t. y. kažkuris vienas iš jų. Yra atvejų, kai ima ir kartu. Tačiau iš esmės nutraukiant santykius situacija ta pati – prieš banką, jei jie ėmė paskolą kartu, jie turi likti solidariai atsakingi ir nešti bendrą atsakomybę.
– Tai ką daryti? Išsiskiri, bet vis tiek esi įsipareigojęs kartu...
– Iš esmės tu lieki kaip tam tikras saugiklis bankui, bet ką gali daugiausia padaryti, tai susitarti su kita puse, kuris iš jūsų dengs kreditą, priklausomai nuo to, kaip minėjau, kuriam atitenka turtas. Išskirtiniais atvejais, ką aš ir rekomenduoju savo klientams, – individualiai komunikuoti su banku ar kita kredito įstaiga ir tartis dėl kredito perėmimo. Bankai iš tikrųjų, kiek tenka susiduri, gana lanksčiai žiūri į tai, kai vietoj sutuoktinio ar sugyventinio yra pasiūlomas kitas laiduotojas arba įkeičiamas papildomas turtas. Jeigu tos šalies pajamos yra pakankamos, kreditoriai įprastai uždega žalią šviesą perėmimui. Tačiau tai nėra taisyklė, labiau išimtis.
Tačiau šiandienė teismų praktika liudija, kad akcijų dalijimas lygiomis dalimis sužlugdo įmones.
– Jei bankas nesutinka, ką tuomet daryti?
– Tuomet, kaip aš jau sakiau, tai susaisto labiau nei santuoka.
– Atvejais, kai dalijamas kartu užgyventas turtas, ar yra kokių nors aplinkybių ir atvejų, kai jis nėra dalijamas po lygiai?
– Jeigu kalbame apie santuokos metu užgyventą turtą, kuris yra dalijamas skyrybų byloje, be jokios abejonės pagrindinė taisyklė – turtas yra dalijamas per pusę. Tačiau priklausomai nuo kažkurio iš sutuoktinių asmeninio indėlio, kuris gali būti arba asmeniniais pinigais, arba asmeniniu darbu, teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti daugiau turto kažkuriai iš šalių, priklausomai nuo aplinkybių. Žinome daugybę atvejų, kai tėvai remia savo vaikus dovanodami piniginių lėšų santuokos metu, turime atvejų, kai sutuoktinis paveldi tam tikrą turtą ir tai irgi yra jo asmeninė dalis, kartais sutuoktiniai savo asmeniniu darbu kuria turtą, pavyzdžiui, stato namą ar jį įrengia. Visos šios aplinkybės iš esmės turi įtakos. Į paskutinį planą taip pat įeina sveikatos būklė ir ši aplinkybė turi įtakos dalijant turtą.
– Jei sutuoktiniai kartu kuria verslą? Pavyzdžiui, turi po 50 proc. akcijų. Kaip dalijamas toks turtas? Kas tampa įmonės vadovu?
– Jeigu abu sutuoktiniai įmonę kūrė, abu lygiomis teisėmis įmonės veikloje dalyvavo, ją puoselėjo, įprastai akcijos yra dalijamos natūra, t. y. lygiomis dalimis. Tačiau šiandienė teismų praktika liudija, kad akcijų dalijimas lygiomis dalimis sužlugdo įmones. Toks padalijimas yra pražūtingas, nes sprendimų priėmimas tarp šalių yra konfliktiniame santykyje. Tai įmonės pasmerkimas. Yra daugybė bylų, kuriose teismai kažkuriai vienai iš šalių priteisia, pavyzdžiui, 51 proc., kitai – 49 proc. ir atitinkamai kompensaciją.
– Kaip vaikai dalyvauja turto dalybose? Jei, pavyzdžiui, vaikus priskiria gyventi su vienu iš tėvų, ar jis gali pretenduoti į didesnę dalį užgyvento turto?
– Tai yra dar vienas mitas, kuris mano kontoroje dūžta. Vienas dalykas – vaikai turto dalijime nedalyvauja. Antras dalykas – vien pats faktas, kad vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su kažkuriuo iš tėvų, savaime neturi įtakos turto dalijimui. Vaikus su turtu galima susieti turbūt tik vienu aspektu – gali būti priteisiamas vaiko išlaikymas turtu. Tai yra atvejai, kai galbūt tėvas ar mama negauna pajamų ar gauna jų per mažai, tačiau turi turto, kurį gali skirti kaip išlaikymą turtu, paskaičiavus, kiek reikia vaikui iki pilnametystės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas ir amerikiečių ambasadorė Pabradėje aplankys JAV karius3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald (Kara Makdonald) Pabradėje penktadienį aplankys amerikiečių karius. ...
-
Abiturientai laikys geografijos valstybinį egzaminą1
Abiturientai penktadienį laikys geografijos valstybinį brandos egzaminą. ...
-
Alantoje vyks tradicinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas3
Alantoje penktadienį vyks tradicinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. ...
-
Birželio 21-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Birželio 21-oji, penktadienis, 25 savaitė. ...
-
Kreipėsi į generalinę prokurorę: abejonių kelia su M. Navickienės vyro įmone susiję veiksmai1
Seimo opozicinės frakcijos, prašydamos atlikti tyrimą dėl galimų su atsistatydinusios ministrės Monikos Navickienės vyro Mindaugo Navicko valdoma įmone „Litlab“ susijusių korupcijos rizikų, kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą ...
-
Seime svarstant LRT finansavimo pokyčius, EBU ragina tą daryti skaidriai, konsultuojantis1
Seime svarstant LRT finansavimo pokyčius, Europos transliuotojų sąjungą (EBU) reiškia susirūpinimą ir ragina tą daryti skaidriai, konsultuojantis su pačiu nacionaliniu transliuotoju. ...
-
J. Šiugždinienė siūlo dvejiems metams nukelti minimalų slenkstį norint pereiti į 11 klasę5
Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo dvejiems metams atidėti minimalaus slenksčio nustatymą, norint mokiniams iš 10 klasės pereiti į 11-tą. ...
-
Nuteistųjų skaičius Domeikavos pusiaukelės namuose šiemet augs, bet ne iki maksimalaus3
Kauno kalėjimo pusiaukelės namuose Domeikavoje gyvenančių nuteistųjų skaičius šiemet palaipsniui bus didinamas, dėl jo sprendžiant kartu su bendruomenės atstovais, sako Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Mindaugas Kairys. ...
-
Kova su mobingu: ragina parengti nacionalinę strategiją, nepadėti problemos į stalčių2
Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę parengti ir įgyvendinti nacionalinę kovai su mobingu darbo vietoje skirtą strategiją. ...
-
Žiniasklaida: I. Trinkūnaitės aplinka turi grėsmę keliančių ryšių su užsienio valstybėmis7
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nusprendė, kad „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė aplinka neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų, praneša po...