Atsakomybė prieš vaiką

Vaiko teisių gynėjai įprastai sulaukia pranešimų, kad vienas iš tėvų pažeidė bendravimo su vaiku tvarką, pavyzdžiui, pavėlavo sutartu laiku parvežti vaiką į namus. Pasitaiko, kad tėvai vaiku manipuliuoja, nuteikinėja vaiką vienas prieš kitą, draudžia bendrauti ir pan.

O kartais pačius paprasčiausius klausimus dėl vaiko, tarkime, kurią mokyklą jis lankys, pavyksta išspręsti tik per teismą. Į šių klausimų sprendimą yra įtraukiamas ir vaikas.

„Norėtųsi matyti tėvus renkantis tik vieną skyrybų scenarijų – brandų ir atsakingą vaiko atžvilgiu. Juk tėvystė mus visų pirma įpareigoja atsakomybei prieš savo vaiką. Ir nors skyrybos yra sudėtinga patirtis pačiai porai, svarbiausia atminti, kad itin pažeidžiamas tuomet tampa vaikas. Tėvų atsiskyrimas gali paveikti vaiką emociškai, sutrikdyti jo raidą ir iš esmės turi įtakos visam jo tolimesniam gyvenimui ir pasirinkimams“, – sako vaiko teisių gynėja, psichologė Rasa Jankūnaitė.

Svarbus tėvų palaikymas

Su įvairių problemų patiriančiomis šeimomis dirbanti psichologė akcentuoja, kad destruktyviai per skyrybas arba po jų suaugusieji su vaiku dažniausiai elgiasi nesąmoningai.

„Suprantama, kad skyrybas dažnai lydi sudėtingi jausmai, tokie kaip liūdesys, nusivylimas, pyktis, savigaila ar noras įskaudinti buvusį partnerį ir pan. Tad kuo labiau tėvai susikoncentruoja į savo santykius ir asmeninius išgyvenimus, tuo menkesni jų vidiniai resursai pasirūpinti sūnumi ar dukra tuo metu, kai vaikui bene svarbiausias abiejų tėvų palaikymas. Juk keičiasi jo įprastas gyvenimas, kartais ir gyvenamoji vieta, mokykla, draugų ratas“, – pastebi vaiko teisių gynėja.

Ypač žalinga porai užstrigti skyrybų situacijoje, nes tuomet vaiko emociniai poreikiai gali būti tarsi „pastumti“ į šoną, laukiant tinkamesnio laiko. Be to, suaugusieji ne visada yra pajėgūs tinkamai įvertinti vaiko išgyvenimus. Kartais jie klaidingai mano, kad jeigu skyrybos vyksta gana taikiai, jos neturės vaikui įtakos, arba būna įsitikinę, kad tėvų atsiskyrimas mažam vaikui nieko nereiškia.

Pasak pašnekovės, priežasčių, kodėl vaikai vis dar patiria emocinių traumų, tėvams nusprendus pasukti skirtingais keliais, yra pačių įvairiausių – jas iš esmės lemia poros emocinis raštingumas ir atsakomybės savo vaikui suvokimas – kiekvienas vaikas ir kiekviena šeima yra unikalūs.

Rasa Jankūnaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Būtina elgesio higiena

Būti sau atviru ir kritišku, ypač kai žmogus apimtas stiprių emocijų – sudėtinga. Vis dėlto psichologė siūlo pradėti nuo savęs ir visų pirma atvirai atsakyti sau į klausimus: ar mano elgesys konkrečioje situacijoje yra nukreiptas į sprendimo paiešką, ar esu linkęs ieškoti kompromisų ir pan.

„Taip pat rekomenduočiau įsivesti „elgesio higienos taisykles“: nevalia prie vaiko aiškintis ar konfliktuoti tarpusavyje, vaikui girdint būtina vengti kritikos, menkinimo ar bet kokio nepagarbaus pasisakymo vienam apie kitą. Vaikas tapatinasi su abiem tėvais, todėl jeigu tėtis menkina mamą arba mama – tėtį, vaiką tai žeidžia“, – sako vaiko teisių gynėja R. Jankūnaitė.

Jeigu vaikas nebenori būti namuose, vengia bendrauti su tėvais, vis ilgiau užsilieka pas draugus, tai irgi rodiklis, primenantis tėvams – vaikui šalia jūsų yra sunku.

Psichologė įsitikinusi, kad, norint padėti vaikui priimti permainas ir emociškai jautriu laikotarpiu sukurti dar didesnį saugumą nei įprastai, tėvams svarbu suprasti savo emocijas ir rasti veiksmingų būdų jas valdyti.

Svarbu neužsisklęsti savyje

Psichologė atskleidžia, kad išsiskyrę žmonės išgyvena penkias skirtingas stadijas: neigimo, pykčio, derybų, depresijos, pripažinimo. Psichologiškai sveika asmenybė pereina per jas visas.

„Kaip ir visais sunkiais gyvenimo periodais, svarbiausia yra neužsisklęsti savyje, o savo emocijomis ir išgyvenimais pasidalyti su artimaisiais, draugais. Patartina bendrauti ir kalbėtis tik su pozityviais žmonėmis, kurie geba priimti ir atliepti jūsų jausmus“, – pataria psichologė.

Norėtųsi matyti tėvus renkantis tik vieną skyrybų scenarijų – brandų ir atsakingą vaiko atžvilgiu. Juk tėvystė mus visų pirma įpareigoja atsakomybei prieš savo vaiką.

Pašnekovė sako, kad labai padeda susikoncentravimas į ateitį, nauji planai. Tai gali būti labai maži žingsneliai, kaip, pavyzdžiui, savo įvaizdžio ar būsto interjero pakeitimas, kelionė – net patys mažiausi pokyčiai padės patirti džiaugsmą, o kartu nukreips dėmesį nuo skausmingų minčių, klausimų, savęs ar kito kaltinimų“, – įsitikinusi praktikė.

Skyrybų procese rekomenduojama pasinaudoti mediacija ir, mediatoriui padedant, bandyti išspręsti visus ginčus. Psichologas tėvams gali padėti sustiprinti savo emocinę būseną. Šios konsultacijos sudėtingesniais atvejais rekomenduojamos ir vaikui.

Tėvams visada svarbu gebėti atpažinti savo elgesį, mokytis pozityvių emocijų įveikos būdų ir stengtis atriboti vaiką nuo tėvų problemų.

Kaip atpažinti, kad per tėvų skyrybas vaikas patiria sunkumų ir kaip jam padėti?

*Vaikas šalinasi tėvų, laiką mieliau leidžia ne namuose. Gali būti, kad tėvai užstrigo savo sunkumuose, vaikas jaučiasi nesvarbus arba namų atmosfera tapo slogi. Reikėtų atvirai pasikalbėti su vaiku, išgirsti jį, atliepti jo poreikius.

*Suprastėjo mokymosi rezultatai, pradėjo vartoti psichotropines medžiagas. Būtina žinoti, kad tai dažnai yra vaiko pagalbos šauksmas arba būdas išgyventi vidinį skausmą, tad svarbu suskubti jam į pagalbą.

*Vaikas tapo liūdnas, užsisklendęs. Sudėtingas tėvų skyrybas patyrę vaikai gali tapti labiau pažeidžiami emociškai. Tad kas benutiktų poros gyvenime, prioritetas visada turi būti vaiko poreikiai.

*Vaikas greitai supyksta, sunkiai valdo emocijas. Jeigu atsiradusį vidinį dirglumą vaikas nukreipia į aplinką – tėvus, draugus, mokytojus ar save patį, tai irgi gali reikšti, kad jis patiria stresą. Vertėtų pasitarti su psichologu, kaip padėti vaikui.

*Vaikas atsiribojo nuo bendraamžių. Tėvų skyrybos gali paveikti vaiko socialinius ryšius. Taip nutinka todėl, kad dėl tėvų sunkumų vaikai linkę kaltinti save, skyrybos vis dažniau tampa patyčių mokykloje ar kieme priežastimi. Stenkimės neapsunkinti vaiko gyvenimo savo problemomis.