Iš Lietuvos išpumpavę milijardą litų, Švedijos bankininkai ir toliau neleidžia atsitiesti mūsų šalies verslininkams. Pastarieji, net ir radę pinigų skoloms padengti, nėra tikri, kad bankai neperims jų turto.

Prašymą svarsto du mėnesius

Šventojoje netoli jūros dygstantis apartamentų kompleksas "Elija" dar iki Naujųjų metų gali turėti naują šeimininką. Iš bendrovės "Baltijos pirkliai" už skolas projektą gali perimti švedų kapitalo valdomas SEB bankas.

Verslininkai įtaria, jog projektas gali būti tyčia varomas į bankrotą, kad milžiniškos vertės turtas atsidurtų banko rankose.

"Baltijos pirklių" vadovas Vaidas Šimaitis dienraščiui teigė, esą SEB bankui užsukus paskolų "kranelį", projektas pakibo ant plauko: jeigu skolos nebus grąžintos, namai atiteks bankui.

Tačiau verslininkas rado pirkėją, pasiryžusį pirkti pusę "Elijos" akcijų. Tokį pirkėją V.Šimaitis rado dar prieš porą mėnesių. Tačiau SEB, anot jo, to nepakako.

"Bankas jau du mėnesius svarsto, ar leisti mums parduoti akcijas. Nežinomybė ir neviltis. Radome, kas pirktų 50 proc. akcijų, jau pasirašyta preliminari sutartis su pirkėjais. Gautume pakankamai pinigų projektui užbaigti, o su banku atsiskaitytume pardavę apartamentus, bet niekaip negauname banko sutikimo.

Kreipėmės (į SEB – red. past.) ir raštiškai, bet negavome jokio oficialaus atsakymo. Mums aiškina, kad dabar švedai tai svarsto, jie priima visus sprendimus. Bet spręsti du mėnesius – ilgas laiko tarpas", – atsiduso V.Šimaitis.

Įtaria siekiu sužlugdyti

Bankas esą ne tik vilkina akcijų pardavimo procedūrą, bet ir neleidžia "Baltijos pirkliams" gauti pinigų iš "Elijoje" norinčių įsikurti žmonių.

"Bankas stabdo apartamentų pardavimą, trukdo žmonėms juos įsigyti. Susidaro įspūdis, kad projektas žlugdomas iš visų pusių", – sakė verslininkas.

Pašnekovo teigimu, matyti požymių, kad SEB jau ruošiasi tapti naujuoju "Elijos" šeimininku. Esą iš minėtųjų banko veiksmų galima pastebėti, kad švediško kapitalo bankas pats ketina vystyti šį projektą ir pardavinėti jame esančius apartamentus.

"Bankas projekto savininku gali tapti tik iškėlus bankroto bylą. Galbūt jie to ir siekia, sunku pasakyti", – nerimavo verslininkas.

V.Šimaičio žodžiais, "Elija" dabar pakibo tarp dangaus ir žemės. Jeigu aplinkybės susiklostys palankiai, banko spaudžiami "Baltijos pirkliai" projektą sugebės išlaikyti iki Naujųjų metų. Priešingu atveju, kompleksas dar šiemet pereis į SEB rankas.

Nuolatinės verslininko ir SEB derybos neduoda jokių vaisių – esą jam ir dabar, praėjus dviem mėnesiams, kartojama, kad visus sprendimus priima banko savininkai Švedijoje.

Paaiškinimai – migloti

Už minėtą projektą atsakingas SEB banko vadybininkas Rimantas Beniušis dienraščiui padėtį komentavo nenoriai. "Tai mūsų ir šitos įmonės komercinė paslaptis", – tikino bankininkas.

Pasak jo, parduoti 50 proc. "Elijos" akcijų nėra didžiausias banko rūpestis.

"Yra labai daug niuansų. Tas projektas priklauso nuo tolesnio finansavimo ir panašiai. Tai (akcijų pardavimas – red. past.) labai mažas viso projekto niuansas. Nėra taip paprasta – atėjai ir pardavei 50 proc. Klausimas yra pinigai", – painiai aiškino pašnekovas.

Esą bankas visiškai netrykšta noru perimti "Elijos" apartamentus.

"Jeigu projektas būtų vystęsis pagal visą eigą, jokių klausimų nebūtų kilę. Bet dabar jo eiga pakrypo kita linkme. Norime išspręsti šį klausimą taip, kad projektas būtų baigtas ir visiems būtų gerai", – reziumavo R.Beniušis.

Saulius Vagonis, "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas:

Galbūt šioje istorijoje kažkas nutylėta. Bankas nėra tokia institucija, kurios pagrindinė funkcija – užsiimti nekilnojamojo turto (NT) pardavimu. Bankas – finansų institucija, kuri veikia pinigų skolinimo pagrindu. Eiti į gana rizikingą NT sektorių bankui nematau prasmės.

Bankas galbūt padėtų ir pačiam pirkėjui, kad skolininkas atsiskaitytų ir jam nereikėtų to turto perimti. Turto perėmimas – pats kraštutiniausias atvejis, bankai visiškai to nenori.

NT perėmimo procesas kol kas eskaluojamas labiau, nei yra realybėje. Bet kad šis procesas bus vis dažnesnis reiškinys – faktas. Jeigu skolininkas nemokus, bankas turi dvi galimybes: realizuoti turtą rinkoje arba perimti jį į savo balansą.

Bankai kol kas tikrai nėra stambiausi NT valdytojai, bet jeigu viskas vyks taip, kaip kol kas vyksta, gali būti, kad po poros metų bankai bus labai reikšmingi žaidėjai NT rinkoje.

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas:

Reikėtų pažiūrėti iš banko pozicijų – kas jam naudingiau. Reikia suprasti, kad bankas yra tokia pati verslo įstaiga, kaip ir bet kuri kita.

Tai yra įmonė, kuri žiūri savo ir akcininkų interesų. Jeigu jiems naudingiau šitaip elgtis – jie taip ir elgsis. Jeigu yra galimybė taip užsidirbti, jie tai ir daro. Tai reikia labai aiškiai suprasti.

Bankai nėra nei labdaringos, nei valstybės organizacijos, kurios palaikys verslą. Kaip naudinga – taip jie ir elgiasi, jokių kitokių sentimentų nėra. Gali būti, kad NT perėmimas taps visai pelninga verslo šaka.

Apie "Elijos" projektą

Kompleksas sudarytas iš devynių 6–8 aukštų pastatų, dygstančių netoli jūros. Tačiau baigta tik dalis projekto – jis jau dabar gerokai vėluoja, mat "Baltijos pirkliai", statybas pradėję 2006 m., ketino darbus baigti šių metų rudenį.

Bendras 405 "Elijos" butų plotas – 28 tūkst. kv. m. Šuo metu komplekse yra 61 laisvas butas, 79 butai rezervuoti, likę – parduoti.

Išpumpavo milijardą

Lapkričio 6 d. Lietuvos bankas sumažino privalomųjų atsargų normą, taikomą komerciniams bankams, nuo 6 iki 4 proc. Taip buvo atlaisvinta apie milijardas litų, kurie turėjo padidinti šalies komercinių bankų likvidumą, mat iki tol tos lėšos tiesiog buvo laikomos Lietuvos banke.

Buvo tikimasi, kad bankai atlaisvintus pinigus panaudos kredituoti ar investuoti. Patys bankai tikino, kad ilgainiui pasijus teigiamas sprendimo efektas, nes bankai įgis papildomų laisvų lėšų, turės mažėti lito palūkanos (VILIBOR).

Tačiau Lietuvos banko sprendimas turėjo tik trumpalaikį poveikį. Pusės metų VILIBOR krito nuo 9,21 iki 7,95 proc., tačiau vos vienai dienai. Vėliau VILIBOR kasdien augo ir vakar perkopė naują rekordą pasiekdamas 9,4 proc.

Beveik iškart po Lietuvos banko sprendimo, labai išaugo valiutos pirkimas. Šalyje veikiantys komerciniai bankai milijardą panaudojo ne likvidumui didinti ir paskoloms dalyti, o litus iškeitė į užsienio valiutą ir šie pinigai iškeliavo iš šalies, veikiausiai į pagrindinius bankus. Lietuvos banko bandymas sušvelninti įtampą šalies finansų rinkoje nebuvo sėkmingas.