Teismas konstatavo, kad Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.

Pasak teismo, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.

„Kaip matyti iš aukščiau pateiktos oficialios konstitucinės doktrinos, Konstitucinis Teismas (...) akcentuoja, kad Seimas privalo įstatymais ir kitais teisės aktais sureguliuoti visų rūšių šeimų teisinius santykius ir šeimos narių teises ir pareigas. Konstitucinis Teismas nenumato ankščiau minėtos pareigos teisminei valdžiai“, – sakoma sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Pasak teismo, kurti naujas teisės normas būtų virš teismo kompetencijos ribų, jų sukūrimas „pažeistų Konstitucijoje įtvirtiną valdžių padalijimo principą“.

Ministrė sako, kad tai ženklas Seimui

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad teismo sprendimas yra aiškus ženklas Seimui prisiimti atsakomybę ir spręsti homoseksualių asmenų santykių teisinio reguliavimo klausimą, nes teismas nepasinaudojo „galimybe užpildyti teisines spragas“.

„Šiandien Lietuvos piliečiai neturi jokios kitos išeities kaip tik minti visų instancijų teismų slenksčius. Teismas nusprendė nepasinaudoti galimybe užpildyti teisines spragas ir apginti žmogaus teises, nors ne kartą tai yra daręs asmenvardžių rašybos ar lytinės tapatybės bylose“, – BNS perduotame komentare sako E. Dobrowolska.

Poros interesus ginantis advokatas Aivaras Žilvinskas patvirtino, kad skųs teismo sprendimą, ir taip pat sako jį vertinantis neigiamai, nors toks verdiktas ir buvo tikėtinas. Visgi advokatas sako esąs nustebintas teismo argumentacijos, ypač nuoroda į Rusiją vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą.

Teismas nusprendė nepasinaudoti galimybe užpildyti teisines spragas ir apginti žmogaus teises, nors ne kartą tai yra daręs asmenvardžių rašybos ar lytinės tapatybės bylose.

„Vertinam labai neigiamai, ir ne vien dėl to, kad jis yra nepalankus, tai savaime suprantama, mes ir nesitikėjome, kad jis iš karto bus palankus, buvome pasiryžę tam. Mes jį skųsime. Bet labiausiai neigiamai vertiname teismo argumentaciją, teismas išaiškino, kad EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas netaikytinas, nes, anot teismo, Rusija neišklausyta. Jei tokie teismo motyvai ir argumentai, mes tikrai stebimės ne pačiu rezultatu, o teisingumo sistema“, – BNS sakė advokatas.

A. Žilinskas sakė negalintis pasidalinti teismo nutartimi, kadangi byla nagrinėjama uždarai, tačiau teigė, kad teismas vertindamas EŽTT sprendimą byloje prieš Rusiją nurodė, jog byloje buvo išklausyta tik viena, pareiškėjų ir palaikančių organizacijų, pozicija.

„Kitaip tariant, neišklausyta Rusija, todėl sprendimas neteisėtas“, – sakė advokatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas Janas Maciejevskis patvirtino, kad teismas vertino ir EŽTT sprendimą piliečių byloje prieš Rusiją. Anot jo, tikėtina, ji įtraukta į argumentaciją, nes ja rėmėsi pareiškėjai, tačiau pabrėžė, kad esminis argumentas atmesti skundą buvo partnerystės instituto nebuvimas.

„Pagrindiniai argumentai, kurias teismas rėmėsi, kad pas mus valstybėje nėra teisinio reguliavimo, kuris leistų apskritai reguliuoti partnerystę. Pareiškėjai prašė ne registruoti santuoką, o registruoti partnerystę, o pas mus nėra jokio teisės akto, kuris reguliuotų partnerystę kaip šeimos formą, ne santuoką“, – žurnalistams komentuodamas teismo sprendimą penktadienį sakė J. Maciejevskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, o po apeliacijos greičiausiai byla kelsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Tos pačios lyties poros nori įteisinti šeimos santykius

Bylą dėl civilinės partnerystės registravimo teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Tai viena iš trijų Lietuvoje inicijuotų bylų, kuriomis tos pačios lyties asmenys siekia įteisinti savo partnerystę arba santuoką.

Jas inicijavo Tolerantiško jaunimo asociacija, siekdama išspręsti kliūtis dėl šių porų santykių pripažinimo ir reglamentavimo.

Šiose bylose tos pačios lyties asmenų poros reikalauja įregistruoti civilinę partnerystę, užsienyje sudarytą santuoką įtraukti į civilinės metrikacijos apskaitą bei pripažinti tos pačios lyties asmenų santuoką ir įregistruoti ją Lietuvoje.

„Ilgą laiką buvo klaidingai aiškinama, neva Lietuvos Konstitucija draudžia vienos lyties asmenų santuokas, tačiau tai tėra mitas, kurį bandysime paneigti teisme. Juo labiau, kad daugiau nei pusė ES valstybių jau įteisino vienos lyties asmenų santuokas“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime sakė bylas vedantis advokatas Aivaras Žilvinskas.

Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.