V. Rupšys apie sklandančias kalbas: tai ne tik naivu, bet ir nusikalstama

Jeigu ne nuoseklus, kasdienis kariuomenės darbas, stiprinant santykius su Vokietijos Bundesveru, net nebūtų kalbos apie sąjungininkų brigados dislokavimą Lietuvoje, sako kadenciją baigiantis kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Anot jo, stiprų impulsą šiai dvišalei partnerystei davė dar buvęs kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas – būtent jam vadovaujant kariuomenei į šalį buvo perkelta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

„Geras startas buvo duotas pačioje pradžioje V. J. Žuko kadencijos su priešakinės bataliono grupės dislokavimu ir vokiečių lyderystės prisiėmimu. Nuo tada nes darėme juodą, nuoseklų, kasdieninį darbą, kad mes čia turėtumėme sąjungininkus ir konkrečiai – Vokietijos Bundesvero vienetus“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė V. Rupšys.

„Mes tiek padarėme ir tiek įdėjome energijos, (...) kad jeigu šio darbo nebūtume padarę, net kalbos nebūtų buvę, kad vokiečiai čia išvis turi būti“, – pažymėjo jis.

Todėl generolas atmeta institucijų koridoriuose sklandžiusias kalbas, esą Lietuvos kariuomenės vadovybė iš esmės priešinosi Vokietijos brigados atėjimui ir aktyviai tam trukdė. Tokie gandai, anot jo, yra politikavimas.

„Aš viešai galiu pasakyti – blogiausia, kai kariuomenės vadą kažkas bando padaryti politiku ir įvelti į politines diskusijas“, – atsakydamas į klausimą apie kuluaruose girdimas kalbas sakė V. Rupšys.

„Sakyti, kaltinti, kad kažko mes (nepadarėme – ELTA), trukdėme – tai ne tik naivu, bet ir nusikalstama. Galiu pasakyti atvirai – asmeniškai, yra tiesiog didžiulė kvailystė“, – pabrėžė jis.

Sakyti, kaltinti, kad kažko mes nepadarėme, trukdėme – tai ne tik naivu, bet ir nusikalstama. Galiu pasakyti atvirai – asmeniškai, yra tiesiog didžiulė kvailystė.

V. Rupšys pastebėjo, jog siekiant bet kokio operacinio tikslo – šiuo atveju, sąjungininkų buvimo Lietuvoje – galima eiti skirtingais keliais. Pasak generolo, kariuomenė vertino visas alternatyvas – net ir tokias, kai reikėtų šiek tiek pristabdyti pačios Lietuvos pajėgumų plėtrą.

Šiuo metu, pažymėjo vadas, kariuomenė ir toliau tęsia darbus su Bundesveru, rengiasi vokiečių karių dislokavimui.

„Kas buvo po Pistoriuso sprendimo (...) laimingiausias – Lietuvos karys buvo pats laimingiausias. Aš – tuo labiau“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

 

 

Laidos „ELTA kampas“ vaizdo įrašas.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nei tu tarnavęs,gnyda,

nei tu tarnavęs,gnyda, portretas
nei čia tau vieta dergtis .Eik ožius sapnuot .

kažkada tarnaves

kažkada tarnaves portretas
Yra skirtumas kam esi davęs priesaika, Lietuvos valstybei ar lansberginiu klanui.Dabartinė mentura ir dalis kariuomenės yra tokie patys tautos priešai kaip putino šakalai.

Untė

Untė portretas
Zeniau, įdomu kaip sakoma kokias bažnyčias jau pats statai ir kokį produktą generuoji išskyrus nuplaunamą unitaze?
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

Daugiau straipsnių