Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė paliko maždaug 3 mlrd. litų dydžio skolų šleifą. Naujasis finansų ministras Algirdas Šemeta pripažįsta, kad skolų iki metų galo nepavyks grąžinti, be to, gali tekti atleisti dalį valstybės tarnautojų.

2 milijardų minusas

Atskirose ministerijose neapmokėtos sąskaitos skaičiuojamos dešimtimis ar net šimtais milijonų litų. A.Šemeta skaičiuoja, kad vien biudžetinių įstaigų neapmokėtos sąskaitos sudaro apie 1,026 mlrd. litų, dar per 1,1 mlrd. – verslui negrąžintas PVM. Pridėjus "Sodros" biudžeto akivarą, socialdemokratų palikimas vertinamas maždaug 3 mlrd. litų minuso. Finansų ministro teigimu, biudžetinių įstaigų skolos tokios didelės, kad iki metų galo jų visų veikiausiai nebepavyks grąžinti.

A.Šemetos manymu, svarbu ne tik sumokėti algas valdininkams, bet ir grąžinti skolas verslui, galbūt tai turi būti daroma net atidedant atlyginimų mokėjimą. "Jei neatsiskaitome, pjauname šaką, ant kurios sėdime, verslas negalės sumokėti mokesčių", – aiškino ministras.

"Bent šiek tiek atsakingumo turinčios nueinančios vyriausybės naujai Vyriausybei palieka tam tikras finansų atsargas. Čia gi paliekama tragiškiausia padėtis. Tai reikalauja neatidėliotinų sprendimų dėl šimtamilijoninių sumų", – dienraščiui skundėsi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Pasak jo, vien socialdemokratų skolos kitų metų šalies biudžete išmuš daugiau kaip 2 mlrd. litų dydžio skylę.

Kratosi atsakomybės

Pašnekovas taip pat apkaltino socialdemokratus mėginus naujajai valdžiai užkrauti atsakomybę už Gedimino Kirkilo Vyriausybės skolas. "Be abejo, "socdemams" norisi kuo greičiau tokią temą užbaigti, kad galėtų nuo pirmųjų dienų reikalauti, kad naujoji Vyriausybė pradėtų vykdyti įsipareigojimus piliečiams. Labai įdomiai atrodo, kai tik ką iš socialinės apsaugos ministro posto pasitraukusi Vilija Blinkevičiūtė jau šiandien reikalauja iš Vyriausybės, kad viskas būtų vykdoma", – ironizavo politikas.

Buvusi ministrė vakar pasiūlė atidėti atlyginimų mokėjimą valdininkams ir išmokėti savaitę vėluojančias pašalpas neįgaliesiems. Ministrė bandė apeliuoti, esą pašalpos yra vienintelės negalę turinčių žmonių pajamos. A.Šemeta atkirto, jog įsiskolinimas užsitęsė dar V.Blinkevičiūtei einant ministrės pareigas.

Padarinių – nors vežimu vežk

Per Vyriausybės valandą ministrai jau skundėsi skolų šleifo padariniais. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys buvo priverstas pripažinti, kad jau penkias dienas vėluoja išmokos socialinės rūpybos sektoriui, o pašalpų mokėjimas išvis įstrigęs. Be to, Darbo birža esą jau dabar avansu finansuojama iš skylėto "Sodros" biudžeto, mat išnaudojo visą metų išlaidų limitą.

Skylės žioji net kasmet vis labiau finansuojamoje krašto apsaugos sistemoje. "Personalas negauna pinigų, įsiskolinta tiekėjams, yra problemų dėl "Sodros" įmokų", – Seime šnekėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Pasak jos, socialdemokratai jai paliko apie 150 mln. litų nesumokėtų sąskaitų.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas gali pasidžiaugti: jam ankstesnė valdžia paliko "tik" 43 mln. litų nesumokėtų sąskaitų.

Kentės valdininkai

A.Šemetos teigimu, jei nebus imtasi skubių veiksmų, jau po kelių mėnesių valstybės biudžetas nepajėgs vykdyti net svarbiausių savo įsipareigojimų. Jis neatmeta galimybės, kad vien mokesčių sistemos pakeitimo gali neužtekti ir gali tekti mažinti valstybės tarnautojų skaičių, imtis kitų priemonių.

"Ateityje dar prireiks papildomų priemonių, esu pasiryžęs jas teikti ir tikiuosi, kad Seimas supras ir priims reikiamus sprendimus. Viskas priklausys nuo ekonominės situacijos. Jeigu pajamos mažės drastiškiau, negu numatyta, turėsime papildomai mažinti išlaidas ir atleisti gyvus valstybės tarnybos darbuotojus", – sakė A.Šemeta.

Gediminas Kirkilas, buvęs premjeras:
– Priminsiu, kad priimant šių metų biudžetą, kai buvo mažumos Vyriausybė, konservatoriai siūlė 7,5 mlrd. litų papildomų išlaidų. Daugiausia pasiūlymų teikė būtent konservatoriai ir liberalų sąjūdis: Kubilius, Razma, Šileikis, Auštrevičius, Glaveckas. Tuo metu jie prieš Vyriausybės valią priėmė didesnes išlaidas. Manau, kad jie veidmainiauja.

Biudžeto planas, ko gero, būtų įvykdytas, jeigu ne pasaulinė krizė, o čia jau kitas klausimas. Biudžetas buvo planuojamas pagal mokesčių surinkimą, jokios politikos čia nėra. Jie lygiai taip pat suplanuos didesnę dalį (biudžeto surinkimo antrai metų pusei – red. past.).

– Ar buvo kokia nors galimybė palikti bent šiek tiek mažesnes skolas?

– Mes skolų neplanavome. Planavome tiktai pusės milijono litų deficitą. Jeigu nebūtų įvykusi šita krizė, taip ir būtų.

– Pusės milijono deficitą planavote?

– Maždaug taip.

Biudžeto skylė plečiasi

Valstybės biudžetas per vienuolika šių metų mėnesių negavo 589,6 mln. litų. Finansų ministerijos duomenimis, šiemet per tiek laiko į valstybės biudžetą įplaukė 17,8 mlrd. litų pajamų, o buvo prognozuoja gauti 18,4 mlrd. litų. Vien lapkritį į biudžetą negauta 15 mln. litų planuotų pajamų: surinkta 1,39 mlrd. litų, o prognozuota – 1,4 mlrd. litų. 2008 m. valstybės biudžeto pajamų planas – 25,57 mlrd. litų, iš jų – 5,1 mlrd. litų – ES ir kitos paramos lėšos.

Nauji mokesčiai – nuo sausio

Naujoji Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pirmajame posėdyje, kuris vyks kitą pirmadienį, ketina svarstyti 2009 m. biudžeto projektą.

Finansų ministras Algirdas Šemeta Vyriausybei teiks nacionalinio biudžeto ir su juo susijusių įstatymų projektus, o socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys – "Sodros" biudžeto bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektus.

Gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifus nuo kitų metų ketinama suvienodinti iki 20 proc., o pridėtinės vertės mokestį padidinti nuo 18 iki 19 proc. Dabar gyventojų pajamų mokestis siekia 24 proc., o pelno – 15 proc.

Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus už šilumos energiją. Tačiau jau aišku, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, taikomas šildymui, galios tik šį sezoną, nuo kitų metų bus naikinamas.

Ketinama keisti gyventojų pajamų mokesčio neapmokestinamojo minimumo skaičiavimo tvarką – tiems, kurių pajamos siekia ne daugiau kaip 700 litų, tai yra neviršija dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių, neapmokestinamosios pajamos didėtų 100 litų – iki 420 litų.

Tų žmonių, kurių pajamos siekia tris valstybės remiamų pajamų dydžius – 1050 litų, neapmokestinamasis minimumas būtų didinamas 50 litų – iki 370 litų.
Daugiau negu tris valstybės remiamų pajamų dydžius siekiantį darbo užmokestį gaunantiems asmenims pajamų mokesčiu bus apmokestinamos visos gaunamos pajamos.

Dabar neapmokestinamasis minimumas yra 320 litų. Jis taikomas visiems šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų darbo užmokestį.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. valstybės remiamų pajamų dydis – 350 litų.

Planuojama, kad kitais metais nebebus taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata įsigijusiems naują kompiuterį ir turintiems būsto paskolą.