Vyriausybės iškeltų reikalavimų vykdymui – 238 mln. eurų: tiek, kiek reikia ar tik lašas jūroje?

  • Teksto dydis:

Transporto įmonės vykdo Vyriausybės iškeltus ekologijos reikalavimus, tačiau šalies biudžete numatyti beveik 240 mln. eurų – tik lašas jūroje, palyginti su realiais poreikiais.

Našta – per sunki

Skaičiuojama, kad vienas alternatyviųjų degalų arba elektrinis sunkvežimis gali kainuoti nuo vieno iki kelių šimtų tūkstančių eurų, o pertvarkyti visą transporto parką gali kainuoti ir kelis šimtus milijonų ar net milijardą.

Anot Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, gerais norais grįstas iššūkis – sudėtingas, tai rimta finansinė ir administracinė našta vežėjams, o ir infrastruktūra dar neišplėtota.

Europoje transporto sektorius yra atsakingas už maždaug trečdalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Dėl šios priežasties Europos Komisija užsibrėžė tikslą iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu pasaulyje.

„Palaikome dekarbonizacijos idėją, tačiau kyla daug klausimų. Vežėjai vien savo jėgomis visiškai pereiti prie alternatyviųjų degalų nepajėgs, reikia ir Vyriausybės indėlio“, – teigė Z. Buivydas.

Įvertino sąnaudas

Perėjimas prie alternatyviųjų degalų komplikuotas, tačiau nėra neįmanomas. Tai liudija Šiauliuose įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Busturas“ patirtis.

Gerais norais grįstas iššūkis – rimta finansinė ir administracinė našta vežėjams.

„Jau nuo 2011-ųjų investuojame į biometano dujomis varomų autobusų parko plėtrą. Susumavę dujomis ir dyzelinu varomų transporto priemonių eksploatacines sąnaudas, didelių skirtumų nepastebime, tačiau dujiniai autobusai kainuoja brangiau ir jų eksploatacinis laikotarpis yra trumpesnis dėl dujų balionų galiojimo termino“, – sakė „Busturo“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas.

Siekiant užtikrinti, kad transporto priemonė galėtų saugiai, be trikdžių dirbti ne vien Lietuvos, bet ir Europos keliuose, atitiktų numatytus ekologijos reikalavimus, auga administravimo ir eksploatavimo kaštai.

Biurokratiniai stabdžiai

„Valstybės biudžete numatyti 238 mln. eurų skatinti naudoti alternatyviuosius degalus. Didžiausia dalis – miestų ir priemiestinių viešojo transporto priemonių parkui atnaujinti ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai plėsti. Taršių sunkiojo transporto priemonių ir autobusų keitimą į elektra, vandeniliu ar biodujomis varomais skatinti numatytas 20 mln. eurų biudžetas“, – kalbėjo Z. Buivydas.

Iki 2030 m. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, turi užtikrinti, kad atsinaujinančioji energija transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 14 proc. Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis dabar siekia 6,1 proc.

V. Seiracko teigimu, reikalavimai – tinkami, tačiau biurokratinės procedūros sudėtingos, o finansavimas – per mažas. Tai trukdo efektyviai ir tinkamai įgyvendinti numatytus ekologijos tikslus.

IRU išvados

Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) tyrimo duomenimis, geriausias būdas mažinti CO2 emisijų – efektyviai naudoti abu kuro tipus – dyzelį ir elektrą – ir palaipsniui įtraukti biodujas, vandenilį ar kitus alternatyviuosius degalus.

Teigiama, kad tai sumažintų CO2 emisijas maždaug 11 proc. daugiau nei elektrifikacijos ar vandenilio sistemos, kurios šiuo metu teikiamos kaip pagrindinės alternatyvos. Šis planas taip pat leistų pasaulyje transportuoti didesnį kiekį prekių ir pervežti keleivių (maždaug 10 proc. daugiau prekių ir 75 proc. daugiau žmonių).

„Vertinant esamą situaciją ir finansavimą įmonėms, užbrėžtus tikslus pasiekti bus sudėtinga. Būtina intensyviai investuoti į tinkamą infrastruktūrą, koreguoti autobusų įsigijimo kompensavimo sistemą“, – pabrėžė V. Seirackas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių