Menkas bendrovės prezidento atlyginimas nesutrukdė gyventi prabangiai: įmonės kasą laikydamas „asmenine pinigine“, vadovas mėgavosi ištaigingų kurortų malonumais. Kitos įmonės sėkmė neįsivaizduojama be automobilio vardiniuose numeriuose esančios laimingos raidės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog vykdant projektą „Prekių ir paslaugų suvartojimas privatiems poreikiams“ patikrinus dvi didiesiems mokesčių mokėtojams priskiriamas bendroves identifikuoti privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejai.

Nustatyta, kad viena didžiausių Baltijos šalyse mažmeninę prekybą vykdančių bendrovių daugiau kaip 212 tūkst. litų lėšų panaudojo vadovo ir dar kelių darbuotojų laisvalaikio pramogoms apmokėti, be to, įmonė vadovą lepino beprocentėmis paskolomis. Šiai bendrovei papildomai priskaičiuota beveik 120 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Kitos transporto bendrovės vadovas nesėkmingai bandė įrodyti valstybinio numerio, simbolizuojančio „verslo banginį“, išskirtinumą ir jo kuriamą ekonominę naudą. Abi bendrovės privalės patikslinti pelno mokesčio deklaracijas, nes šias sąnaudas nepagrįstai priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir taip sumažino mokėtinus mokesčius.

Po VMI atlikto mažmenine prekyba besiverčiančios bendrovės patikrinimo paaiškėjo, kad įmonės vadovas, gaunantis vos 1,5 tūkst. litų mėnesinį darbo užmokestį, daugiau kaip dvejus metus disponavo didelėmis bendrovės avansu išduotų grynųjų pinigų sumomis. Jos siekė nuo 30 iki beveik 700 tūkst. litų. Vadovas turėjo galimybę leisti įmonės pinigus asmeninėms reikmėms nemokėdamas jokių mokesčių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius vadovui avansu išmokėtas lėšas traktavo kaip įmonės paskolą darbuotojui, bendrovė privalės apskaičiuoti palūkanas ir nuo jų sumokėti atitinkamus mokesčius.

Įtarimų sukėlė ir brangios vadovo kelionės bei solidūs nuo 2 iki 6 tūkst. litų dienpinigiai. Atliekant patikrinimą analizuotos 7 šios bendrovės vadovo ir kelių kitų darbuotojų komandiruotės (Meksika – Amerika – Kuba, Kinija – Tailandas, Maldyvai, slidinėjimo kurortai Austrijoje).

Pavyzdžiui, vienos jų metu vadovas keliavo maršrutu Lietuva – Didžioji Britanija – JAV –Kanada – Lietuva. 18 dienų kelionė bendrovei atsiėjo daugiau kaip 46 tūkst. litų. Pagal pateiktus dokumentus, vadovas daugiausiai laiko praleido turistų pamėgtuose Havajų - Honolulu, Big Island, Kaui – kurortuose. Jis gyveno prabangiuose viešbučiuose, naudojosi automobiliu, kurio nuomai išleido apie 19 tūkst. litų. Nors formaliai keliavo vienas, kasdienės išlaidos maistui, gėrimams buvo įspūdingos. Be to, „reprezentacijai“ prireikė moteriškų prekių – suknelės, papuošalų ir kt. aksesuarų.

Dar brangesnė kelionė buvo po Prancūziją ir Vokietiją. Ji įmonei atsiėjo 57 tūkst. litų. Vadovas mėgavimąsi jau minėtais malonumais praturtino puikiu prancūzišku šampanu, kurio įsigyta 50 butelių. Visas vadovo ir dar kelių darbuotojų kelionių po svečias šalis išlaidas bendrovė priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir tokiu būdu sumažino pelno mokestį.

Kita bendrovė, teikianti transporto paslaugas, mokesčių administratorių bandė įtikinti, kad po 5000 litų kainuojantys automobilių valstybiniai numeriai prisideda prie bendrovės įvaizdžio kūrimo. Nors numeriai visiškai nesusiję su įmonės pavadinimu, yra skirti, kaip teigta, pabrėžti įmonės išskirtinumą, aukštą teikiamų paslaugų kokybę bei profesionalumą. T. y., pirmas numerio skaičius – privalomas pagal įstatymą, antra raidė neša sėkmę, o pavadinimas bendrai simbolizuoja pelningai veikiantį „verslo banginį“.

„Mokesčių administratorius, vertindamas įsigytų prekių ir paslaugų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams, atidžiai nagrinėja mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus bei faktines aplinkybes. Minėtais atvejais išlaidos nėra būtinos bendrovių pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Komandiruočių atveju įmonės nupirkta kelionė darbuotojui, jo šeimos nariui ar suteiktos dovanos bus laikomos darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis“, – teigia VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė, įvardindama verslo komandiruotes kaip vieną dažniausių privačių poreikių tenkinimo rizikų.