Smagi vasariška liūtis antradienį nuošė per Kauną. Specialiųjų tarnybų duomenimis, liūtis didesnių incidentų nesukėlė. Tradiciškai Jonavos gatvė virto didžiule bala.

Bėdų nepridarė

Po pietų Kauną užklojęs juodų debesų patalas grasino dideliu išbandymu, tačiau po liūties jos padarinius apžiūrėjusios specialios tarnybos konstatavo, kad miestas nenukentėjo.

Apie 14 val. Kaune buvo tamsu lyg vėlyvą rudenį, pakilęs vėjas ėmė taršyti medžių šakas, netrukus gatvėmis pradėjo plaukti lietaus vandens upės. Sugriaudėjus perkūnijai, kai kuriose miesto vietose trumpam dingo ne tik interneto, bet ir mobilusis ryšys. Atrodė, kad Kaunas neišvengs eilinės trumpos, bet žaibiškai užgriūnančios ir nemažai nuostolių pridarančios audros. Tačiau gamtos rūstybei atslūgus, specialiosios tarnybos pripažino, kad nieko bloga neįvyko.

Ugniagesiai gelbėtojai negavo nė vieno pranešimo apie nuvirtusius medžius, VST – apie nutruktas elektros tiekimo linijas. Tradiciškai paplūdo kai kurios miesto gatvės, į jas išskubėjo „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos automobiliai, tačiau nė vienoje vietoje nesusidarė nepravažiuojami ir nenusausinami ežerai.

Liūtis gerokai apsunkino vairavimo sąlygas, tačiau vairuotojams jos nebuvo neįveikiamos. 

„Visą dieną štilis – avarijų nėra“, – sakė Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos budėtojas.

Liūčių daugėja

Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo profesoriaus Arūno Bukančio, lietuviškos vasaros laikotarpiu būdingi tokie krituliai. Susidaro stori kamuoliniai debesys, juos antradienį dar augino ir atmosferos frontas, kuris buvo nusidriekęs per vakarinius-pietvakarinius šalies rajonus.

„Susidaro labai palankios sąlygos šiltam orui kilti aukštyn. Kildamas oras atvėsta, ima kondensuotis, vandens garai virsta į lašelius, debesys užauga gana stori – iki 10-14 kilometrų aukščio. Iš tokių debesų pasipila liūtis“, - pasakojo klimatologas.

Vasarinės staigios liūtys - gana dažnas reiškinys Lietuvoje. Tačiau klimato kaitos požymis yra ne pačios liūtys, o jų dažnumas.

„Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad tokios liūtys darosi vis dažnesnės. Tokie reiškiniai būdingi drėgniesiems subtropikams, o ne vidutinio klimato juostai priklausančiai Lietuvai“, - pastebi klimatologas. Tokius klimato reiškinius išgyvena šalys, esančios į Vakarus aplink Juodąją jūrą.

Tokią, kaip antradienį Kaune nuošusią liūtį, meteorologai vadina liūtiniu lietumi. Kitas reiškinys - stichiniai ir katastrofiniai lietūs, kai per 12 valandų ant horizontalaus paviršiaus iškrenta daugiau kaip 50 mm vandens.

„Šiemet liepos 15 dieną Trakų Vokėje užfiksuotas stichinis lietus - per 12 valandų čia iškrito 58 mm vandens“, - pasakoja prof. A.Bukantis.

Kaune liepos 13 dieną buvo užfiksuotas stiprus lietus - iškrito 31 mm.  Stichinis lietus tą pačią dieną išgąsdino Babtų gyventojus – čia per 9 valandas iškrito 59 mm vandens. Stichinis lietus jau pripažįstamas kaip draudiminis įvykis.