Krosnių kūrenimo sezonui besirengiantys kauniečiai vylėsi, kad šiemet malkos kainuos pigiau, tačiau jų kaina gerokai pakilo.

Pasiūla nepadidėjo

"Kažkoks siaubas. Pilni miškai po audros išvirtusių medžių, o už nedidelę mašiną malkų sumokėjau tūkstantį litų", – prie kieme išverstų beržinių kaladžių krūvos stebėjosi kaunietis Justas Tomkūnas.

Septynerius metus malkų verslu užsiimantis įmonės "Malkita" direktorius Darius Krivas pastebėjo, kad po rugpjūtį per Kauną praūžusios audros pasklidę gandai apie malkų kainų kritimą – jokio pagrindo neturintis mitas.

"Pirmiausia, medžių išvertė ne tiek daug, kad visiems užtektų, o svarbiausia, kad kūrenti patraukliausių medžių audra beveik nepalietė. Ji išvartė pušynus, o pušinių malkų niekas neperka", – aiškino D.Krivas.

Kauno miškų urėdas Juozas Jermalavičius teigė, kad šiemet urėdija malkoms tinkamos medienos paruoš ne ką daugiau nei anksčiau.

"Per audrą labai nukentėjo Karmėlavos girininkija, kurioje išvirto beveik 10 tūkst. kub. m medienos. Ten ji aktyviai pjaunama, tačiau pjovimai sustabdyti kitose girininkijose. Todėl malkų pasiūla nepadidės", – kalbėjo urėdas.

Kainos sumuš rekordus?

D.Krivas teigė, kad šiemet malkos kainuoja kone ketvirtadaliu brangiau, o kainų kilimui įtakos daugiausia turėjo pramonininkai ir šalta praėjusi žiema.

Praėjusios žiemos antroje pusėje iš miškų buvo išvilkta visa malkoms tinkama mediena, kurią vežti planuota tik pavasarį. O didžiausią įtaką kainoms turėjo pramonininkai, kurie per konkursus pakėlė antrarūšės, trečiarūšės medienos kainą. Ne viename mieste tokia mediena naudojama katilinėse, ji tinkama medžio drožlių plokščių gamybai.

"Kainą formuoja paklausa, kuri šiais metais yra išaugusi. Pagal susitarimą didmeninė medienos kaina negali būti didesnė nei mažmeninė. Todėl kainos ir padidėjo", – aiškino J.Jermalavičius.

Pernai D.Krivas skaldytų beržinių malkų erdmetrį pardavinėjo už 85 litus, šiemet – už 110. Beržinių malkų kaina beveik pasiekė rekordines aukštumas ir pagal jas lipa ant kulnų ąžuolinių bei uosinių malkų kainoms. Šių dviejų rūšių malkų dabar nelengva rasti. Apskritai, užsienyje labai vertinama uosinė mediena, Lietuvoje tampa vis didesnė retenybe.

"Gali būti taip, kad vieną dieną Lietuvos miškuose uosio nebeliks. Vieni mokslininkai teigia, kad dar jauni šie medžiai pradeda sirgti dėl klimato atšilimo, kiti mano, kad uosius naikina grybinės ligos. Atsakymo dar nėra. Mes bandome uosius veisti, bet tik laikas parodys, ar pasiseks", – pasakojo J.Jermalavičius.

Populiariausios – beržinės

"Žmonių įpročiai nesikeičia – malkų pradeda ieškoti, kai reikia kūrenti. Kaime žmonės kitam šildymo sezonui malkų atsargas pradeda ruošti žiemą. O mieste – prieš pat kūrenimą ir reikalauja būtinai sausų. Taip nebūna", – nusišypsojo J.Jermalavičius.
D.Krivis teigė, kad šiemet sausų malkų gauti buvo labai sunku dėl buvusios šaltos žiemos. Net ir prieš ekonomikos krizę nemaža dalis pirkėjų malkas pirkdavo rudenį, o dabar žmonės pradėjo labiau derėtis, ieškoti pigesnių malkų. Tiesa, net ir ne pačiais geriausiais laikais populiariausios išlieka beržinės malkos.

"Žmonės nėra kvaili. Mažesnio kaitrumo grupei priklausančių malkų galima nusipirkti pigiau, bet jų daugiau reikia. Galima sakyti, kad jas pirkdami žmonės nesutaupo", – tvirtino verslininkas.

Žmonės labiau ėmė taupyti pirkdami ne skaldytas malkas, o rastus. Už erdmetrį suskaldytų beržinių malkų tenka pakloti 15–20 litų daugiau nei už tokį patį kiekį rastų. Beje, malkos užima daugiau vietos, todėl iš rastų jų daugiaui daugiau.