Prancūzijos koncerno „Dalkia“ planuojama Vilniuje statyti maždaug 500 mln. litų vertės biokuro jėgainė neužtikrins konkurencijos ir mažesnių šilumos kainų, prognozuoja prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais.

Anot Nerijaus Udrėno, šilumos ūkyje trūksta skaidrumo, konkurencijos, bendrovė „Vilniaus energija“ neleidžia prisijungti kitiems šilumos tiekėjams.

„Be realios konkurencijos yra labai reali grėsmė, kad dabar egzistuojantis monopolis ir jo piktnaudžiavimas tęsis tiek šilumos gamybos grandyje, tiek biokuro tiekimo grandyje. Tokio dydžio mieste, kaip Vilnius, šilumos gamybos rinkoje aktyvi ir vartotojui naudinga konkurencija taptų įmanoma, esant ne mažiau kaip 3-4 stambiems šilumos gamintojams. Šalia to, dar aišku, gali būti smulkių šilumos tiekėjų, kurie parduotų perteklinę savo šilumą, pavyzdžiui, pramonės įmonės. Jeigu išliks vienas gamintojas, veikla gali išlikti neefektyvi, kainos neskaidrios ir per didelės“, - interviu Žinių radijui sakė N.Udrėnas.

„Dalkia“ koncernui priklauso bendrovė „Vilniaus energija“, kuri pagal ilgalaikę sutartį yra išsinuomojusi Vilniaus šilumos tinklus, ir pernai papiktino vartotojus bei šalies valdžią itin didelėmis sąskaitomis už sąlyginai šiltą lapkritį.

„Dabar, kai šilumos ūkyje yra mažai skaidrumo ir daug nepasitikėjimo, ypač žinant, kad nuomos sutartys, pavyzdžiui Vilniuje, buvo pasirašytos ir visuomenei nepriimtinos, skaidrumo šilumos ūkyje trūksta. Sudaryti sąlygas tokiam dideliam mieste, kaip Vilnius, sąlygas prisijungti, turi būti užtikrintos vienodos įėjimo į rinką sąlygos. Be jokių privilegijų, protekcijų. Tai jau buvo galima seniai padaryti, užtikrinti, kad nebūtų diskriminacinių prisijungimo sąlygų“, - sakė prezidentės patarėjas.

N.Udrėnas teigė, kad kol kas sostinė nėra atvira kitiems šilumos tiekėjams.

„Kaip žinia, kol kas Vilnius, didžiausias šalies miestas, neįsileidžia kitų šilumos tiekėjų, nors pavyzdžiui, “Grigiškės„, jau dabar galėtų tiekti šilumos energiją, taip pat atsirastų kitų, norinčių gaminti šilumą miestiečiams. Klaipėda, būdama mažesnė, sugeba sukurti šilumos gamybos konkurenciją. Kalbant apie biokurą, yra nedaug tiekėjų, tiekiančių didelius kiekius. Jie juos superka iš mažesnių tiekėjų, parduoda šilumos gamintojams, kurie nori brangiau, bet pirkti iš karto didelį kiekį. Irgi dėl to kenčia vartotojas“, - sakė N.Udrėnas.

„Dalkia“ į 300 megavatų galios biokuro jėgainės statybą Vilniuje ketina investuoti 500 mln. litų. Teigiama, kad statybos gali prasidėti dar šių metų pabaigoje, jos truktų maždaug trejus metus.
2001 metais Vilniaus miesto šilumos ūkis 15-kai metų buvo išnuomotas koncernui „Dalkia“, kurio įkurta antrinė įmonė „Vilniaus energija“ įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas - 518,2 mln. litų, iš jų 274,4 mln. litų investuota iš vilniečių mokėto šildymo tarifo.

Vilnius taryba užpernai birželį nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomą koncernui „Dalkia“. Anksčiau „Dalkia“ teigė, kad į biokuro katilus investuotų tik su sąlyga, kad savivaldybė su įmone 2016-ųjų pabaigoje besibaigiančią sutartį pratęstų dar 20-čiai metų.

„Dalkia“ pernai birželį perleido Vilniaus šilumos ūkį valdančios įmonės „Vilniaus energija“ akcijas grupės įmonei „Societe Valmy Defense 22“. Iki tol 100 proc. „Vilniaus energijos“ akcijų valdė „Dalkia“ grupės įmonė „Dalkia International“.