Laivininkystės bendrovės vis dar prispaustos sumažėjusių gabenimo įkainių, tačiau jau mažina nuostolius ir 2011-aisiais viliasi sulaukti pelno.

Analitikai investicijas į šį sektorių vertiną atsargiai, ketvirtadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Baltic Dry" indeksas, atspindintis sausakrūviu laivų gabenimo įkainių pokyčius pasaulyje, nuo 2008 metų gegužės 20 dienos pasiektų visų laikų rekordinių aukštumų vis dar smukęs 77,95 proc. Ir nors pastaruosius metus jis svyruoja beveik tuo pačiu intervalu, iki 2008-ųjų pabaigoje buvusių žemumų (663 punkto) nesugrįžta.

"Prastus laivininkystės įmonių rezultatus lemia gabenimo laivais rinkoje vis dar išliekantys silpni frachtų įkainiai, kurie tam tikro tonažo laivų rinkose yra net mažesni nei prieš metus", - teigė banko "Finasta" analitikas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, tam, kad frachtų įkainiai nekyla net po krizės atsigaunant tarptautinei prekybai, daugiausia įtakos turi perteklinė laivų pasiūla rinkoje, ji didėja dėl naujų laivų statybų užsakymų bumo, buvusio 2007-2008 metais.

"Taip, jei lyginti dabartinę padėtį su buvusia prieš metus, kai buvome priblokšti ir vaikščiojome nuleidę galvas žemyn, esame atsitiesę. Tačiau atsigavimo mastą geriausiai nusako "Baltic Dry" indeksas, kuriam dar toli iki 2008 metų aukštumų. Dabartinę padėtį labiau vadinčiau stabilizacija su teigiama perspektyva", - teigė vienintelį Lietuvoje laivų šaldytuvų laivyną valdančios Klaipėdos bendrovės "Limarko" laivininkystės kompanija (LLK) generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris.

Jo vertinimu, laivininkystės sektorius į 2007-2008 metais buvusią padėtį grįš ne anksčiau nei po 2 metų - 2013-2014 metais, mat verslo ciklas šiame sektoriuje paprastai trunka 5-7 metus.

LLK vadovas sako nematantis galimybių, kad šiuos metus įmonė baigtų be nuostolių, tačiau dėl kitų metų tokių vilčių jau yra: "Vienareikšmiškai tikimės, kad 2011 metais bus geresni. Žinoma, apie didžiulį proveržį kalbėti būtų neatsakinga, bet optimizmo yra."

Valstybės valdomos Klaipėdos laivybos bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) atstovai taip pat jau išdrįsta kalbėti apie pelną, o priekaištus dėl esą pasenusio laivyno atmeta kaip nepagrįstus.

"Nuostoliai mažėja, o tai reiškia, kad veikla jau dabar eina pelningumo link. Mažinamės turimas paskolas, o kada tiksliai dirbsime pelningai, dar sunku pasakyti, galbūt 2011 metų pirmąjį-antrąjį ketvirtį, bet viskas priklausys nuo rinkos", - teigia nuo gegužės LJL vadovaujantis Arvydas Bogočionkas.

Jis pažymi, kad atėjęs į įmonę ėmėsi būtinų organizacinių pertvarkų, tačiau laivyno pertvarkų nedarė.

"Laivų nei parduosime, nei pirksime - naudosime tuos, kuriuos turime. Laivyno vidutinis amžius siekia 14,8 m., laivai ganėtinai geri ir dar galima su jais drąsiai dirbti kokius 10 metų", - teigė A.Bogočionkas.

Pasak susisiekimo viceministro, LJL valdybos pirmininko Arūno Štaro, naujasis LJL vadovas keičia ligšiolinę laivų įdarbinimo tvarką, ieško kitų, pelningesnių krovinių siuntėjų, ieškoma rezervų, kur sumažinti sąnaudas.

"Ši rinka jau prieš kelis mėnesius pradėjo ropštis iš dugno ir tikimės, kad tai bus naudinga įmonei. Tačiau papildomų lėšų iš biudžeto ar kitų valstybinių šaltinių įmonei neteiksime, nebent tik padėsime jai bendraujant su kredituojančiu SEB banku", - A.Štaras.

"Finastos" analitikai nesiima vertinti dabartinės LJL būklės, mat įmonė dar nepaskelbė trečiojo ketvirčio veiklos duomenų, tačiau iš ankstesnių ataskaitų perspektyvas vertina gana palankiai.