Seimo narys Remigijus Žemaitaitis kaltina Ūkio ministrą D.Kreivį „paslydus“ ant savo teiginių, kai šis kalbėjo apie korupcijos lygio mažinimą bei skaidrų tiek Europos Sąjungos, tiek valstybės lėšų panaudojimą.

Pasak R.Žemaitaičio, garsiai kovą su korupcija deklaruojantis ministras nesugeba susitvarkyti su savo ministerija ir jam pavaldžiomis institucijomis, o vieši jo pasisakymai nieko verti. Apie šiuos įtarimus buvo diskutuota praėjusią savaitę Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio surengtoje spaudos konferencijoje „Nori vystyti verslą – susimokėk klerkams“.

„Jau daugiau kaip 10 metų Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su Ūkio ministerija mėgina pritraukti verslininkus ir juos paskatinti kurti verslą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Pasirodo, visa ši veikla yra tik dūmų uždanga, nes nėra jokių teisinių dokumentų, leidžiančių Klaipėdos LEZ vystyti ir joje vykdyti bent kokią veiklą. Tuo valstybei galėjo būti padaryta nuo 70 iki 100 mln. litų nuostolių,“ ‑ surengtoje spaudos konferencijoje dėstė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

1996 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas (Nr. I–1516). Tuo metu galiojančio įstatymo 3 straipsnyje buvo teigiama, kad zonos teritorija užima 205 ha. ir ši teritorija Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei, o pagal 4 straipsnį buvo nustatytos visiškai nekonkrečios ir neapibrėžtos Klaipėdos LEZ ribos.

„Toks nelogiškas ir nenuoseklus reglamentavimas jau 1996 m. sudarė korupcijos galimybes ir palankias aukščiausių valstybės pareigūnų papirkinėjimo sąlygas. Pagal to paties įstatymo aktualią redakciją, Klaipėdos LEZ plotas yra praplėstas iki 412 ha., tačiau įstatyme nebėra išvardytos nei konkrečios, nei preliminarios Klaipėdos LEZ ribos,“ ‑ savo nuogąstavimus dėstė parlamentaras. Dėl tokio neaiškumo ir neskaidrumo vietos verslininkai kreipėsi į Seimo narį, kad pastarasis išsiaiškintų esamą situaciją.

Pagal įstatymo 6 straipsnį zonos teritorijos ribas nustato LR Vyriausybė, todėl darytina išvada, kad KLEZ de jure neveikia ir jos būti negali, nors de facto Ūkio ministerija ir Klaipėdos savivaldybė toliau toje teritorijoje vykdo projektus bei atlieka statybos darbus, kurie yra apmokami iš ES ir Lietuvos biudžeto.

Parlamentas R.Žemaitaitis atkreipti dėmesį siūlo ir į tai, kad 2010 m. spalio 31 d., duodamas interviu laidai „Savaitės komentarai“, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius nurodė, jog Klaipėdos savivaldybė yra patvirtinusi detalųjį planą, o Vyriausybė dar nėra jo patvirtinusi. Be to, meras nurodė, kad detalųjį planą Vyriausybė galės patvirtinti vėliau. Tokie pareigūno veiksmai leidžia manyti, kad Klaipėdos LEZ veikia neteisėtai, vadinasi neteisėtai iš Valstybės biudžeto bei Europos sąjungos fondų gaunami ir pinigai.

Anot parlamentaro, neseniai buvo įvykdytos antras Klaipėdos LEZ vystymo etapas, nors jokie darbai negali būti atliekami. Šio etapo atliktų darbų vertė yra apie 9 mln. litų. Viso projekto vertė – daugiau kaip 45 mln. litų Atkreiptinas dėmesys dar į vieną dalyką. 1999 m. birželio 9 d. Vyriausybės nutarimu (Nr. 753) buvo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos statusą, nustatyti, kad Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (toliau – zona) veikla pradedama praėjus 7 kalendorinėms dienoms po to, kai bus įvykdytos sąlygos: a) zonos valdymo bendrovė užtikrins zonos teritorijos fizinę apsaugą ir jos ribų apsaugą; b) zonos valdymo bendrovė ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos statute nurodytos prekių įvežimo į zoną bei išvežimo iš jos formalumus atliekančios valstybės institucijos pasirašys zonos atskyrimo nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalies infrastruktūros ir įvažiavimo (išvažiavimo) punktų priėmimo aktą; c) nustatyti zonos vidaus tvarką.

Tačiau ribos nebuvo nustatytos, kaip reikalaujama Vyriausybės nutarime, taigi Klaipėdos LEZ įstaiga negalėjo pradėti dirbti po 7 dienų, kadangi nesant ribų nėra galimybės garantuoti teritorijos fizinę apsaugą. Taigi nei vienas reikalavimas negalėjo būti įvykdytas,

Nesant Klaipėdos LEZ ribų nei Ūkio ministerija, nei Klaipėdos savivaldybė neturėjo jokių teisinių galimybių pradėti veiklą, juo labiau pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių su investuotojais. R.Žemetaitaičio teigimu, nuvykus į įvykio vietą matyti, kad situacija iš tiesų yra kitokia nei informuoja Klaipėdos LEZ administruojantys valdininkai.

„Spaudoje vis pasirodo informacija apie gyventojų iškeldinimą iš Klaipėdos LEZ, tačiau kaip galima juos iškelti, jeigu nėra jokių teisinių svertų, o žmonės verčiami parduoti nuosavybę neaiškiems asmenims. Pardavus žemės sklypą kitam asmeniui, vėliau patvirtinus Klaipėdos LEZ ribas bus galimybė šiuos sklypus išpirkti. Todėl susidarys palankios sąlygos piktnaudžiauti esama situacija pasipelnant iš valstybės,“ – teigė Seimo narys.

Anot jo, susipažinus su visais dokumentais akivaizdžiai matyti, kad valstybėje galimai veikė didelė nusikalstama grupuotė, kuri per ilgą laikotarpį galėjo iš valstybės pasisavinti daugiau kaip 70 mln. litų. Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia pagal savivaldybės tarybos patvirtintą schemą ar planą, kurio niekas nematė ir nežino. R.Žemaitaičio nuomone, neaišku, kas ir kaip vykdė viešuosius pirkimus, nes jokios kontrolės nebuvo, tokiu būdu galimai buvo padaryta didžiulė žala.

„Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją bei teisinius aspektus dar šią savaitę kreipsiuosi į FNTT, Valstybės kontrolę bei Generalinę prokuratūrą, kad kuo greičiau būtų pradėtas tyrimas dėl galimo pinigų iššvaistymo. Taip pat artimiausiu metu, surinkęs visus reikiamus dokumentus, kreipsiuosi į Briuselio institucijas, prižiūrinčias ir kontroliuojančias ES pinigų įsisavinimą. Jeigu bus nustatyta, kad Lietuva, vykdydama projektą, pažeidė galiojančius teisės aktus, tokiu atveju valstybei grės ne tik gautų pinigų grąžinimas Briuseliui, bet ir bauda,“ ‑ teigė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.