Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai susidūrė su labai retai pasitaikančiu listeriozės atveju. Vilniuje susirgo vienerių metų amžiaus vaikas, kuriam medikai nustatė sepsį ir meningitą. Vilniaus visuomenės sveikatos centre 2009 m., 2011 m. ir šiemet užregistruota po vieną žmogaus listeriozės atvejį, informuoja VVSPT.

Listeriozė – ūmi bakterinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, raumenų, sąnarių, pilvo skausmais, viduriavimu ir sepsiu. Jei ligos sukėlėjai patenka į nervų sistemą, ligonį vargina stiprūs galvos skausmai, sprando sustingimas, pusiausvyros sutrikimas, gali pasireikšti net traukuliai. Nėščioms moterims listeriozė gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi. Ligą sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Dėl infekcijos pavojingumo nėščioms moterims, naujagimiams ir suaugusiems žmonėms su imunodeficitu, ši liga pripažinta svarbia visuomenės sveikatos problema.

Infekcijos nešiotojai – žinduoliai ir paukščiai, tačiau daugumai jų - ligos simptomai nepasireiškia. Listerijos yra plačiai paplitusios dirvožemyje, vandenyje ir dulkėse, nes gyvūnai ligos sukėlėjus į aplinką išskiria su pienu, šlapimu, išmatomis ar nosies išskyromis. Listerijos labai atsparios aplinkos poveikiui (šalčiui, drėgmės stokai), todėl išlieka gyvybingos žemėje, vandenyje apie 2 metus. Jos gali gyventi ir daugintis atvėsintame iki 4 – 6º C temperatūros maiste t. y. šaldytuvuose laikomuose produktuose. Tačiau šios ligos sukėlėjai jautrūs aukštai temperatūrai (pasterizacijai, virinimui), ultravioletiniams spinduliams, chloro turinčioms dezinfekcinėms medžiagoms. Dažniausiai žmogus užsikrečia valgydamas gausiai listerijomis užkrėstą, termiškai neapdorotą maistą. Ligos inkubacinis periodas vidutiniškai trunka apie 3 savaites.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro epidemiologinių tyrimų duomenimis, dažniausiai užsikrečiama išgėrus listerijomis užteršto nepasterizuoto pieno ar suvalgius infekcijos sukėlėjais užkrėstų minkštų sūrių (feta, bri, Camembert, sūriai su baltaisiais ir mėlynaisiais pelėsiais), kepenų paštetų, paukštienos, greito maisto produktų, kurie prieš vartojimą termiškai neapdorojami. Užsikrėsti galima ir nuo neplautų žalių daržovių, jei į dirvožemį ir ant daržovių, tręšiant jas galvijų mėšlu, patenka listerijų.

Besilaukiančioms moterims, laiku nediagnozavus ir negydant listeriozės, nėštumas gali baigtis savaiminiu abortu. Naujagimiai listerioze gali užsikrėsti nėštumo metu nuo mamos ar gimdymo metu nuo slaugančio personalo užterštų rankų.

Listeriozės sukėlėjai plačiai paplitę, tačiau žmonių imlumas šiai infekcijai nėra didelis. Literatūros duomenimis imlesni infekcijai yra jaunesni nei 1 mėnesio ir vyresni nei 70 metų žmonės. Apie 70% listerioze sergančių suaugusiųjų yra ligoniai, sergantys onkologinėmis ligomis, alkoholizmu, kepenų nepakankamumu, cukriniu diabetu, AIDS (ŽIV) infekcija, kuriems transplantuoti organai ir kiti ligoniai nusilpusiu imunitetu. Nėščios moterys sudaro apie 30% visų sergančiųjų listerioze.

Vakcina, kuri apsaugotų nuo listeriozės dar nesukurta, tačiau sumažinti užsikrėtimo riziką galima tik vartojant saugų maistą.

Visuomenės sveikatos specialistai  rekomenduoja valgyti tik gerai karščiu apdorotą gyvūninį (jautiena, aviena, kiauliena, paukštiena) maistą, žalią mėsą šaldytuve laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų, kruopščiai plauti žalias daržoves, rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa ar daržovėmis. Nėščioms moterims ir lėtinių ligų nualintiems ligoniams siūloma atsisakyti pelėsinių sūrių, nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų, paštetų, šaltai rūkytų mėsos gaminių, jūros produktų, dešrainių, mėsainių, ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą pakankamai gerai termiškai apdoroti, vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto maisto.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja būti budriems renkantis ir ruošiant maistą.