Sostinės Radvilų rūmuose jau kelias savaites demonstruojamo paveikslo "Žalgirio mūšis" populiarumas neblėsta. Penktadienį jo pamatyti atėjo dešimttūkstantasis lankytojas.

Pranoko visus lūkesčius

Prie bilietų kasos Radvilų rūmuose nusidriekusios eilės. Parodų salėje – be pertraukos viena kitą keičiančios gidų lydimos ekskursijų grupės ir greitesniu žingsniu praeinantys savarankiški lankytojai.

Tarptautinės parodos "Kaip atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos" organizatoriai prisipažįsta: nors ir tikėjosi, kad paroda sulauks susidomėjimo, bet toks ažiotažas pranoko visus lūkesčius.

Parodos žvaigžde, priviliojančia lankytojus ne tik iš Vilniaus, bet ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių tapo milžiniškas Tadeušo Popielio ir Zygmunto Rozvadovskio batalinis paveikslas "Žalgirio mūšis". Šis maždaug 50 kv. m paveikslas, sukurtas 1910 m., priklauso Lvovo istorijos muziejui, tačiau Žalgirio 600-ųjų metinių proga buvo atvežtas į Lietuvą.

Tiesiog ėjo pro šalį

Atsidėkodami žmonėms už dėmesį parodos organizatoriai nusprendė apdovanoti dešimttūkstantąjį parodos lankytoją. Juo tapo vakar rytą vos prasidėjus parodos darbo laikui Radvilų rūmų duris pravėręs tarptautinių santykių ir politikos mokslų studentas Ernestas Ramonas.

"Tiesiog ėjau pro šalį į universitetą, pamačiau iškabą ir pagalvojau, kad reikia nepraleisti progos aplankyti tokios parodos", – sakė jis, prisipažindamas, kad netikėti sveikinimai jam buvo nedidelis šokas.

"Iki šiol kažkiek domėjausi Žalgirio mūšiu, kaip ir kiekvienas lietuvis, tačiau tikrai ne kaip istorikas profesionalas", – šypsojosi studentas. Jam buvo įteikti paveikslo reprodukcija, padėkos raštas, prof. Mečislovo Jučo monografija "Vytautas Didysis" ir knyga "Žalgirio mūšis".

Derasi dėl pratęsimo

Dėl neįprastai didelio lankytojų skaičiaus Radvilų rūmai prailgino savo darbo savaitę. Įprastai dirbantys nuo trečiadienio iki sekmadienio, dabar jie lankytojams atviri ir antradieniais. Paroda tęsis iki sausio pabaigos, tačiau garsusis paveikslas joje bus tik iki gruodžio 5 d. Vis dėlto parodos organizatoriai bando derėtis su paveikslo savininku Lvovo istorijos muziejumi dėl šio termino pratęsimo.

"Visos mūsų bendruomenės vardu noriu pasidžiaugti, kad rengdami šią parodą mes su kolegomis tikrai nelaukėme, kad Lietuvos istorija sulauks tokio dėmesio ir iš tikrųjų tai nepaprastai džiugina. Vadinasi, Žalgirio idėja gyva, ji gyvena mumyse, nes mes ateiname pasižiūrėti, kas yra Žalgiris, ką jis reiškė tų laikų ar vėlesnių amžių žmogui, ir ką reiškia mums, ir, jei jis mums aktualus, reiškia, Lietuva neišsivaikščios, ji gyva", – džiaugėsi Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė.