- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip gimė visata? Laikomasi nuomonės, kad Didysis sprogimas buvo kaip tik tas momentas, kai neįsivaizduojamai tankus energijos gniutulas staiga sprogo ir pradėjo plėstis trimis erdvinėmis kryptimis, o galiausiai atvėso.
Tačiau dabar grupė fizikų teigė, kad Didįjį sprogimą reiktų modeliuoti kaip fazės pasikeitimą: momentą, kai amorfinė, beformė visata, panaši į skystą vandenį, atvėso ir staiga kristalizavosi, suformuodama keturių dimensijų erdvėlaikį, panašų į ledą, rašo lifeslittlemysteries.com.
Naujo tyrimo vadovas Jamesas Quachas su kolegomis iš Melburno universiteto Australijoje teigia, kad šią hipotezę galima patikrinti ieškant defektų, kurie galėjo atsirasti erdvėlaikio struktūroje, kai visata kristalizavosi. Visatai dabar yra maždaug 13,7 mlrd. metų.
Įsivaizduokite, kad ankstyvoji visata buvo kaip skystis, teigia J. Quachas. „Kai visata vėsta, ji „kristalizuojasi“ į tris erdvės ir vieną laiko dimensiją, kurias matome dabar. Laikantis tokios teorijos, visatai vėstant, tikėtina, kad susiformuos įtrūkimai, panašiai, kaip susiformuoja įtrūkimai, kai vanduo šąla į ledą“, – aiškina mokslininkas.
Jei šie įtrūkimai egzistuoja, juos turėtų būti įmanoma aptikti, nes šviesa ir kitos daleles išlinktų ar atsispindėtų nuo jų, keliaudamos per kosmosą, tvirtina tyrėjai.
Idėją, kad laikas ir erdvė yra atsiradusios savybės, kurios staiga materializavosi iš beformės būsenos, pirmą kartą 2006 metais iškėlė Kanados Perimetro instituto fizikai. Ši teorija teigia, kad keturių dimensijų erdvėlaikio geometriją, kurią atrado Albertas Einsteinas, nėra fundamentali. Vietoj to, erdvėlaikis yra labiau panašus į gardelę, sudarytą iš pavienių erdvėlaikio sudedamųjų dalių – visai kaip medžiaga, kuri atrodo vientisa, tačiau iš tiesų yra sudaryta iš dalelių, vadinamų atomais.
Iš pradžių, esant labai aukštoms temperatūroms, sudedamosios dalys buvo tarsi skystas vanduo – jos neturėjo jokios struktūros. Didžiojo sprogimo momentu, kai temperatūra visatoje nukrito iki erdvėlaikio sudedamųjų dalių „užšalimo taško“, jie kristalizavosi ir sudarė keturių dimensijų gardelę, kokią stebime šiandien.
Matematiniai skaičiavimai šią teoriją patvirtina, tačiau „didžiausias iššūkis yra tai, kad šios „statybinės“ erdvės dalys yra labai mažos, taigi tiesiogiai jų pastebėti neįmanoma“, aiškino J. Quachas. Iš žmogaus žiūros taško, erdvėlaikis atrodo vientisas ir vienalytis.
Tačiau nors šios sudedamosios dalys ir per mažos, kad jas būtų galima pamatyti, fizikai tikisi stebėti ribas, kurios turėjo susiformuoti tuomet, kai besikristalizuojančių sudedamųjų blokų sritys susidūrė viena su kita ir sukūrė „įtrūkimus“ visatoje. Reikia tolimesnių tyrimų, norint nustatyti atstumus iki šių įtrūkimų. Dabar nežinoma, ar jie mikroskopiniai, ar šviesmečių ilgumo.
J. Quacho ir jo komandos tyrimų rezultatai publikuojami žurnale „Physical Review D.“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Termovizoriai gali būti naudojami ne tik karybai1
Karo kontekste pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre, yra viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti pri...
-
Šveicarijos vyriausybė: prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą – kibernetinės atakos1
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį šalyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. ...
-
E. Muskas išreiškė pasipiktinimą „Apple“ partneryste su „OpenAI“
Technologijų magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pirmadienį išreiškė pasipiktinimą JAV technologijų bendrovės „OpenAI“ ir technologijų milžinės „Apple“ partneryste, ir pridūrė, kad uždraus savo bendrovėse n...
-
Kalnakasiai skelbia Norvegijoje radę didžiausią Europoje retųjų žemės elementų telkinį3
Viena Norvegijos kalnakasybos bendrovė ketvirtadienį paskelbė šalies pietryčiuose radusi didžiausią Europoje retųjų žemės elementų telkinį. ...
-
„SpaceX“ surengė ketvirtą bandomąjį galingiausios pasaulyje raketos „Starship“ paleidimą4
„SpaceX“ ketvirtadienį surengė ketvirtą bandomąjį galingiausios pasaulyje raketos „Starship“ paleidimą. ...
-
JAV lustų gamintojo „Nvidia“ rinkos kapitalizacija viršijo 3 trln. dolerių1
JAV įsikūrusio lustų gamintojo „Nvidia“ rinkos kapitalizacija viršijo 3 trln. dolerių, o tai paskatino išaugusi dirbtinio intelekto (DI) technologijų paklausa. ...
-
Kinijos paleistas zondas sėkmingai nusileido nematomoje Mėnulio pusėje5
Kinijos Mėnulio tyrimų zondas „Chang'e-6“ sekmadienį sėkmingai nusileido tolimojoje Žemės palydovo pusėje rinkti mėginių, pranešė valstybinė žiniasklaida. ...
-
Pamatykite: sukurtas „trečiasis nykštys“2
Nykštys, turbūt pats naudingiausias pirštas, kurį turi žmogus. O britų mokslininkai pasiūlė originalų plaštakos patobulinimą – dar vieną nykštį, kurį galima nešiotis rankinėje, o prireikus ir užsidėti.&nbs...
-
Rusijos kompanija sunaikino legendinį ICQ8
Šiandien ICQ trumpinį žino tik interneto veteranai. Paskutiniais XX a. metais gėlės logotipas ir specifinis garsinis signalas techniškai labiau išprususiai visuomenės daliai reiškė raktus nuo virtualiojo pasaulio. ...
-
Dviem asteroidams suteikti Vilniaus universiteto rektorių vardai1
Tarptautinė astronomų sąjunga dviem asteroidams suteikė Vilniaus universiteto rektorių vardus. ...