Kai kalbama apie genus, dydis turi reikšmę teigia Kew botanikos sode dirbantys britų mokslininkai. Nuo genų skaičiaus priklauso netgi rūšies išnykimo tikimybė.

Kaip praneša technologijos.lt, vienas šį faktą patvirtinančių pavyzdžių - Japonijoje augantis didžiausią pasaulyje genomą turintis augalas Paris japonica, kuriam, deja, gresia išnykimas.

"Kai kurie žmonės gali klausti, ar yra koks nors skirtumas, jei koks nors organizmas turi didesnį genomą, nei kitas", - aiškina Ilia Leitch, Kew botanikos sodo Jodrell laboratorijos tyrėja. Atsakymas yra vienareikšmis - „taip“. „Plataus genomo turėjimas padidina tikimybę išnykti. Kuo jis didesnis, tuo didesnė tikimybė, jog organizmas pasmerktas tokiai liūdnai lemčiai“, - sako mokslininkė.

Itin įvairus augalų ir gyvūnų genomo dydis (DNR grandinės ilgis) ilgai stebino ir nedavė ramybės mokslininkams. Augalas Paris japonica turi 152,23 pikogramus sveriančią DNR - tai maždaug 15 proc. daugiau, nei prieš tai buvusios rekordininkės Afrikinės dvikvėpės (Protopterus aethiopicus) atveju, kurios DNR sveria 132,83 pikogramo. Taipogi tai daugiau nei 50 kartų didesnis svoris, lyginant su žmogaus genomu - žmogaus DNR sveria vos 3 pikogramus.

Kodėl didesnį genomą turintis organizmas pasižymi ir didesne išnykimo tikimybe? Leitch teigia, jog viskas slypi tame, kokiu greičiu DNR dalijasi ir kopijuoja save, t.y. kokia sparta vyksta jos replikacijos procesas. Kuo didesnis genomas, tuo šis procesas trunka ilgiau. "Viso to pasekmė yra ta, jog organizmas su ilgesne DNR grandine savo gyvavimo ciklą įveikia lėčiau, nei turintis trumpesnę DNR“, - sako mokslininkė.

Tai paaiškina, kodėl dauguma dykumose augančių augalų turi mažą genomą - po lietaus augalai sparčiai auga, stengdamiesi išnaudoti kuo daugiau dar nespėjusio išgaruoti vandens. Tuo tarpu platų genomą turintis augalas tokią situaciją išnaudos ne taip efektyviai. Taip pat tokie augalai yra mažiau prisitaikę gyventi užterštoje dirvoje ir mažiau toleruoja ekstremalias aplinkos sąlygos, kurios šiais laikais tampa kone kasdienybe.