Mokslininkai atrado kol kas didžiausią galaktikų spiečių, kuriame susitelkę šimtai galaktikų ir 800 trilijonų žvaigždžių.

Kaip praneša technologijos.lt, didžiulis spiečius išliko nepastebėtas, kol su Pietų Poliaus Teleskopu (SPT) dirbantys mokslininkai pradėjo analizuoti gravitacinius kosminės foninės mikrobangų spinduliuotės iškraipymus. Šie iškraipymai atsiranda tada, kai foninės spinduliuotės bangos  praskrieja pro stambius galaktikų spiečius, teigia tyrimą atlikę Harvardo-Smitsono astrofizikos centro mokslininkai.

Spiečius atrastas pietiniame Tapytojo žvaigždyne. Šis objektas susideda iš galaktikų, kurios susiformavo, kai Visata buvo „vos“ dviejų milijardų metų amžiaus. Galaktikos šviečia pakankamai blyškiai ir jų spinduliuotė yra persislinkusi į raudonąją spektro pusę. Tai reiškia, jog jos yra labai toli – astrofizikų įvertinimu, atstumas iki Žemės siekia apytiksliai 7 milijardus šviesmečių ir mes jį regime tokį, koks jis buvo prieš 7 milijardus metų. Jei galėtumėme matyti jį tokį, koks jis yra dabar, spiečiaus būtų maždaug 4 kartus didesnis.

Tokiais didžiuliais „senoviniais“ spiečiais galima naudotis tiriant tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos poveikį kosmoso evoliucijai. Pagal dabartines astronomų teorijas, galaktikų spiečius ir tarpgalaktinių dujų telkinius suformuoja gravitacinės jėgos, tuo tarpu tamsioji energija juos stengiasi išskirti į sudedamąsias dalis. Kai Visata buvo didesnio tankio, gravitacijos poveikis buvo stipresnis. Vieno 2009 metais atlikto tyrimo autoriai matematiškai apskaičiavo, jog dėl gravitacijos poveikio galaktikų spiečiai per pastaruosius 5,5 milijardo metų turėjo padidėti 50 kartų. Tačiau tamsioji energija pristabdė šių gigantų augimą, todėl spiečiai per tą patį laikotarpį padidėjo tik 10 kartų.

Tikimasi, jog tokie dideli galaktikų spiečiai kaip šis astrofizikams padės sudaryti vadinamąją tamsiosios energijos būsenos lygtį. Ši „magiška“ funkcija turėtų paaiškinti spartėjančio Visatos plėtimosi reiškinį. Be to, tokių tyrimų duomenys taip pat padės tirti galaktikų spiečiuose vykstančią įkaitusių dujų cirkuliaciją, spiečiuose esančių masyvių galaktikų evoliuciją ir nustatyti tolimas naujų žvaigždžių fomavimosi židinius turinčias galaktikas.