LRT televizijos laidos „Savaitė“ studijoje apsilankęs klimatologas Arūnas Bukantis patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, anomalių oro reiškinių daugėja. Ypač pastebimi ekstremalūs temperatūrų pokyčiai – staigūs atšilimai ir atšalimai, kamuosiantys ir ateinančią vasarą.
Būna, kad spalį pražysta kaštonai, o būna, kaip dabar, kad balandį dar vis gausiai sninga, ir naktimis temperatūra krinta iki 10 laipsnių šalčio. Būna, kad per Kalėdas lyja lietus, o per Velykas, kaip šiemet, pavasariu visai nekvepia, o kiek akis aprėpia – vien balti snieguoti laukai. Pavasarinis potvynis, atrodo, bus didelis, bet gerokai pavėlavęs, nes turi prasidėti tik kitą savaitę, nors įprastas metas – kovo pabaiga. Klimatologai ne tik kalba apie šylantį klimatą visame pasaulyje, bet ir užsimena, kad Lietuvoje gali nelikti sąlygų auginti įprastas daržoves – bulves, burokus, o kylantis Baltijos vanduo gali pasiglemžti mūsų paplūdimius. Dar daugiau, ateityje namus mums gali tekti statyti galvojant ne kaip juos šildyti, o kaip vėsinti.
Apie klimato atšilimą, kaitą ir orų anomalijas Nemira Pumprickaitė „Savaitės“ studijoje kalbėjosi su VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju, profesoriumi Arūnu Bukančiu.
Jei klimatas šyla, tai kodėl žiema tęsiasi septynis mėnesius?
Pirmiausia, pasistengsiu paaiškinti, kas yra klimato atšilimas ir kas yra klimato kaita. Klimato atšilimu mes vadiname nuolatinę temperatūros kilimo tendenciją, pavyzdžiui, per 100 ar per 1000 metų. O klimato kaita yra daug platesnė sąvoka. Ji aprėpia ir ekstremalių klimato reiškinių pasikartojimą, ledo, sniego dangų išplitimą. Taigi klimato kaita inkorporuoja ir klimato atšilimą. Klimato kaita gali būti tik atšilimo atributas arba padarinys. Šalta žiema jokiu būdu negali būti traktuojama nei kaip atšilimas, nei kaip kažkoks kitoks klimato pasikeitimas. Tai yra vienkartinis reiškinys, trukęs kad ir keletą mėnesių. Taip, ši žiema buvo gana ilga, šaltoka, bet ji jokiu būdu neleidžia mums daryti išvadų apie klimato atšalimą.
Ar tai, kad snigti pradėjo spalį, o balandį dar visur balta, t. y. tai, jog žiema, užuot užtrukusi tris mėnesius, negali baigtis septintą, galima laikyti anomalija?
Be abejo, tai yra orų anomalija. Kadangi sniego danga Lietuvoje nutirpsta vidutiniškai kovo antrąjį dešimtadienį, galima sakyti, kad ji vėluoja apie 20–21 dieną, ypatingai Rytų Lietuvoje. Ir dar vienas labai svarbus dalykas – sniego dangos storis. Rytų Lietuvoje ji yra rekordiškai stora – 30–40 centimetrų ir dar balandžio pradžioje. Ir tai, be abejo, yra tikra orų anomalija.
Ši orų anomalija šiemet buvo pastebėta ne tik Lietuvoje?
Sniegu užvertė ir Vidurio Europą, ir Ukrainą, ir Baltarusiją, ir Vakarų Europos šalis – Vokietiją, netgi Čekiją. Sniego danga Europoje stūksojo iki kovo pabaigos – tai irgi anomalus reiškinys. Vakarų Europoje tokių reiškinių pasitaiko vieną ar du kartus per 100 metų.
Ar galima teigti, kad anomalių klimato reiškinių Lietuvoje daugėja?
Pasaulyje – taip, daugėja. Lietuvoje – kai kurių reiškinių taip pat daugėja. Pirmiausia, noriu paminėti karščio bangas. Yra tokie laikotarpiai, dienos, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių. Tokių dienų dabar per vasarą pasitaiko iki 10, netgi iki 14. Tai yra 2–3 kartus daugiau nei XX amžiuje.
Antras reiškinys – per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje labai dažnos sausros.
Dar galėčiau paminėti viesulus. Jų dažnumas irgi yra padidėjęs. Jie ėmė reikštis netgi rugsėjo pradžioje, kas yra visiškai neįprastas reiškinys.
Na, ir žinoma staigūs temperatūrų šuoliai. Prisiminkime, kaip prieš Kalėdas temperatūra iš minusinės staigiai pakilo į pliusinę. Vasarą taip pat būna didelės temperatūros amplitudės – iš 15 laipsnių staigiai pakyla į 30 laipsnių.
Tokios orų anomalijos leidžia daryti preliminarias išvadas, kad ir Lietuvos klimato ekstremalumas didėja.
Lietuvos klimatą tyrinėjate nuo senų laikų. Ar galima teigti, kad jis labai pakito?
Viduramžiais – XIV–XVII amžiais – buvo gana vėsus laikotarpis. Buvo dažnos šaltos žiemos, vėsios vasaros, nederlingi metai. Ypač šaltas laikotarpis buvo iki pat XIX amžiaus pabaigos. Po to prasidėjo temperatūros kilimas. XX amžiaus 3 – 4 dešimtmetis garsėja daugelio prisimenamomis karštomis, vadinamomis „smetoniškomis“ vasaromis. Jos buvo kur kas karštesnės už XX amžiaus pabaigos vasaras. Dabar vėl mes įžengėme į laikotarpį, kai vasaros dažniausiai pasitaiko karštos, staigiai kyla jų temperatūra.
Galima pasakyti, kad temperatūrų svyravimai buvo būdingi visą laiką, bet dabar pastebime tendencingą metinės temperatūros kilimą, kurio greičiai yra nepaprastai dideli, jų analogų mes kol kas klimato istorijoje neturime – visgi 0,8 laipsnio per 100 metų yra labai daug.
Už viso šito „stovi“ žmogus?
Deja, kitų kaltininkų mes nerandame.
Ar matote kokią nors šios vasaros tendenciją?
Ko gera galiu paminėti keletą klimatologinių tendencijų, būdingų pastarųjų dešimtmečių vasaroms. Labai išaugo kritulių kiekio anomalijos ir skirtumai. Išaugo jų amplitudė: pastaraisiais dešimtmečiais pasitaiko ir labai stiprių sausrų, ir labai lietingų vasarų. Būna labai karštų periodų su 30–35 laipsnių temperatūra. Nė kiek ne rečiau pasitaiko ir vadinamosios atvėsos, kai temperatūra vidurdienį pakyla vos iki 17 laipsnių. Čia mes nieko nepakeisime. Nereikia tikėtis, kad klimatui šylant, bus nuolat šilta žiema arba nuolat šiltas pavasaris. Dėl mūsų geografinės padėties išliks ekstremalumas.
Profesoriau, ačiū už pokalbį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...
-
Uždarytas kone tris dešimtmečius veikęs pokalbių tinklas ICQ2
Pokalbių tinklo ICQ, kuris kadaise turėjo 100 mln. naudotojų, o pastaraisiais metais priklausė rusams, veikla trečiadienį buvo nutraukta. ...
-
ES: „Microsoft“ pažeidė antimonopolines taisykles dėl „Teams“2
Briuselis antradienį pareiškė, kad bendrovė „Microsoft“ pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles, nes savo komunikacijos priemonę „Teams“ pridėjo prie populiaraus biuro programų paketo. ...
-
Prabudo galaktikos juodoji skylė: užfiksavo nematytą reiškinį9
Aukštai Čilės Andų kalnuose dirbantys astronomai užfiksavo iki šiol nematytą reiškinį – jų manymu, prabudo tolimos galaktikos centre esanti juodoji skylė. Kosminiais mastais tai įvyko akimirksniu, nes prieš 20 metų t...
-
Kodėl pasaulyje vis dar auga vartojimas?2
Per pastaruosius dešimtmečius aplinkai palanki vartotojų elgsena buvo skatinama įvairių aplinkosauginių įstatymų ir kitų iniciatyvų, apeliuojant į vartotojų sąmoningumą, tačiau, kaip pastebima, vartojimas pasaulyje vis tiek augo. ...
-
FT: Serbija galėtų išgauti ličio jau 2028 m.5
Prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Serbija, sulaukusi naujų Australijos kalnakasybos milžinės „Rio Tinto“ ir ES garantijų dėl prieštaringai vertinamo projekto, galėtų eksploatuoti litį jau 2028 metais, sekmadien...
-
Rudenį Vilniaus Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo11
Rudenį Vilniaus Užupio rajone du mėnesius reguliariai kursuos be vairuotojo važiuojantis autonominis autobusas. ...
-
Termovizoriai gali būti naudojami ne tik karybai1
Karo kontekste pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre, yra viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti pri...
-
Šveicarijos vyriausybė: prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą – kibernetinės atakos1
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį šalyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. ...