Artimiausius keletą metų Lietuva ketina sparčiai didinti interneto vartotojų skaičių – iki 2019 m. nuolat naudotis internetu turėtų ne mažiau kaip 85 proc. šalies gyventojų.

Toks siekis numatytas Susisiekimo ministerijos parengtoje Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 m. programoje, kurią trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Statistikos duomenimis, 2010-aisiais internetu nuolat naudojosi 58 proc. Lietuvos gyventojų. Prognozuojama, kad dabartinį Europos Sąjungos šalių vidurkį – 75 proc. lygį – pasieksime 2015 m.

Kaip rašoma Ministro Pirmininko tarnybos pranešime, įgyvendinant Informacinės visuomenės plėtros programą bus siekiama didinti žmonių gebėjimą naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, plėsti šių technologijų infrastruktūrą, plėtoti elektroninį turinį ir paslaugas, skatinti naudotis jų galimybėmis. Planuojama, kad mokančiųjų dirbti kompiuteriu turi padaugėti 30 proc. – nuo 57 proc. 2010 m. iki 87 proc. 2019 m.

Bus siekiama, kad 2019 m. visos pagrindinės viešosios ir administracinės paslaugos būtų perkeltos į elektroninę erdvę (2010 m. buvo 59 proc.). Taip pat norima užtikrinti duomenų perdavimo kokybę, funkcionuojančių paieškos sistemų infrastruktūrą.

Programoje numatomas siekis skatinti elektroninio verslo plėtrą, asmens tapatybės kortelės naudojimą elektroninėje erdvėje, gerinti mokymosi elektroninėje erdvėje sąlygas, suteikti galimybę naudojantis internetu pasiekti savo sveikatos istoriją, skatinti žmones naudotis internete teikiama teisine informacija ir daryti įtaką valdžios priimamiems sprendimams. Išskirtinis dėmesys teikiamas Lietuvos kultūros ir lietuvių kalbos puoselėjimui pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas.

Galimybę naudotis elektroniniu būdu teikiama informacija ir paslaugomis užtikrins visoje Lietuvoje plėtojama plačiajuosčio interneto infrastruktūra. Bus siekiama iki 2019 m. visiems šalies gyventojams sudaryti galimybę gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio, o namuose plačiajuostį internetą turėtų naudoti apie 80 proc. namų ūkių.

Informacinės visuomenės plėtros programos įgyvenimą koordinuos Susisiekimo ministerija. Programoje numatytų konkrečių uždavinių įgyvendinimu rūpinsis Susisiekimo, Vidaus reikalų, Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Ūkio ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnyba.