Ar garsusis danų astronomas ir alchemikas Tycho Brahe atsitiktinai nusinuodijo, ar buvo klastingai nunuodytas? Ar jis mirė dėl ūmios ligos, ar ją lėmė pavydas tarp dviejų iškiliausių tų laikų dangaus kūnų tyrėjų?

Į šiuos klausimus mėgins atsakyti Čekijos ir Danijos mokslininkai, kurie pirmadienį atvėrė 1601 metais mirusio T.Brahe kapo kriptą Prahoje.

Danų ir čekų labai gerbiamas T.Brahe dirbo Šv.Romos imperatoriaus Rudolfo II dvare Prahoje. Jo atlikti dangaus kūnų stebėjimai paklojo pamatus šiuolaikinei astronomijai ir nulėmė jo padėjėjo Johanneso Keplerio  vėlesnę šlovę.

Iškeltos trys pagrindinės šio mokslininko mirties teorijos: kad jis buvo nužudytas, mirė dėl ligos arba netyčia nusinuodijo kenksmingomis medžiagomis, tokiomis kaip gyvsidabris, atlikdamas bandymus.

Kaip praneša Čekijos mokslų akademija, branduolinės fizikos ekspertai ištirs kaulų ir plaukų mėginius, paimtus iš T.Brahe kapo Dievo motinos bažnyčioje prie Tyno, kuri yra Prahos Senamiesčio aikštėje.

Mokslininkai mėginiuose ieškos gyvsidabrio ir kitų medžiagų pėdsakų, kurie gali padėti atskleisti mirties priežastis. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad jo ūsų plaukuose esama nemažai gyvsidabrio.

Pasak tyrėjų, jeigu bus nustatyta, kad astronomo organizmas buvo ilgą laiką veikiamas nuodingų medžiagų, tikėtina, kad T.Brahe mirė nuo savadarbių "vaistų" arba nepakankamai saugodavosi eksperimentuodamas.

Tačiau didelė nuodų koncentracija prie plaukų šaknų bylotų apie galimai mirtiną vienkartinę dozę.

"Dideli kiekiai nuodingųjų medžiagų, tokių kaip arsenas, rasti atliekant nuoseklius galimos nužudymo aukos plaukų tyrimus, byloja apie žmogžudystę ir gali būti pateikiami kaip įkaltis", - sakė netoli Prahos esančiame Ržeže veikiančio Branduolinės fizikos instituto darbuotojas Janas Kučera.

Pagal vieną iš teorijų, T.Brahe buvo patekęs į Danijos karaliaus Kristijano IV nemalonę ir buvo nužudytas jo įsakymu. Taip pat tikėtina, kad mokslininką nužudė jo garsusis padėjėjas J.Kepleris, siekdamas pasisavinti savo mokytojo atliktų astronominių stebėjimų rezultatus.

Kai kurie tyrėjai teigia, kad T.Brahe galėjo mirti sutrikus inkstų veiklai.

Šis mokslininkas buvo spalvinga asmenybė. Be kita ko, jis dėvėdavo nosies protezą, kaip manoma, pagamintą iš aukso arba sidabro. Astronomui nosis buvo sužalota per vieną dvikovą studijų metais.

Pasakojama, kad T.Brahe, kuris niekada nepraleisdavo progos papuotauti, mirė po gausios vakarienės, trūkus šlapimo pūslei, nes jis negalėjęs pažeisti etiketo ir atsitraukti nuo stalo, prie kurio sėdėjo karalius. Tačiau gydytojai mano, kad ši teorija su tikrove turi mažai bendra.

Kaip praneša Čekijos mokslų akademija, T.Brahe palaikų mėginių tyrimai bus atliekami Lundo universitete Švedijoje ir Odensės universitete Danijoje.

"Neįmanoma pasakyti, ar jis buvo nužudytas, ar ne, - šio tyrimo vadovas Jensas Vellevas (Jensas Velevas) iš Orhuso universiteto sakė naujienų agentūros "Reuters" televizijai. - Tačiau galbūt galėsime nuspręsti, ar jis išgėrė per daug gyvsidabrio, nuo kurio galėjo mirti."