Susisiekimo ministerija kelia idėją, kad valstybė turėtų padėti įsivesti internetą ir kurį laiką padengtų dalį abonentinio mokesčio skurstantiems.

Susisiekimo ministerija, pristatydama antradienį Vilniuje prasidėsiantį tarptautinį Interneto valdymo forumą, pateikė Informacinės visuomenės plėtros 2010-2015 m. strategiją. Joje ministerija siūlo ir abonentinio mokesčio už internetą kompensacijas mažas pajamas gaunantiems žmonėms bei perkelti į internetą visą Lietuvos kultūros paveldą.

Pristatydamas strategiją ketvirtadienį susisiekimo ministras Eligijus Masiulis siūlė valstybei aktyviau dalyvauti mažinant informacinę atskirtį.

„Vienas iš prioritetų yra mažinti atskirtį įtraukiant į interneto vartojimą ir tuos žmones, kurie šiandien to nedaro. Interneto vartotojų skaičius kur kas greičiau augtų, jeigu valstybė ne pasyviai stebėtų, bet ir aktyviai dalyvautų šiame procese, galbūt netgi padėtų įsivesti internetą, padengtų paties įsivedimo išlaidas prastai gyvenantiems žmonėms, galbūt netgi kurį laiką netgi dengtų dalį abonentinio mokesčio naudodama biudžeto lėšas“, – sakė E. Masiulis.

Internetu dažniausiai nesinaudoja vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys žmonės, neįgalieji, gyvenantieji atokesnėse vietovėse.

Šiuo metu Lietuvoje kompiuterius turi ir internetu naudojasi 60 proc. miesto bei 40 proc. kaimo gyventojų.

„Siekiame, kad pilietis išmoktų naudotis kompiuteriu ir galėtų prisijungti prie interneto“, – teigė Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktorius Gytis Liaugminas.

Iki 2015 m. ministerija siūlo perkelti į internetą visą Lietuvos kultūros paveldą.

„Manome, kad tokiomis paslaugomis naudotųsi iki 15 proc. Lietuvos gyventojų“, – sakė G. Liaugminas.

Informacinės visuomenės plėtros strategijoje ministerija kelia tikslus, kad 2015 m. Lietuvoje mokančių dirbti kompiuteriu būtų 79 proc. (pernai buvo 57 proc.), plačiajuosčiu internetu galėtų naudotis 98 proc. gyventojų (dabar 80 proc.), o tinkle teikiamų viešųjų paslaugų dalis padidėtų nuo 60 iki 90 proc.

„Mes matome ir sveikatos apsaugos sektoriuje labai daug galimybių, kur žmogus galėtų internetu išsispręsti kai kurias savo problemas“, – sakė susisiekimo ministras.
Be viešųjų paslaugų, strategijos prioritetai yra elektroninė komercija, elektroninė demokratija ir lietuvių kalbos puoselėjimas.

E. Masiulis taip pat pabrėžė, kad iš 300 tūkst. tapatybės kortelių turėtojų mažai kas naudojasi elektroniniu parašu.

„Kortelės išdalintos, bet realaus jų naudojimo nematyti. Siekiame, kad elektroninio parašo naudotojų būtų 15 proc.“, – sakė E. Masiulis.

Susisiekimo ministerija strategijoje taip pat užsibrėžia pasiekti, kad tampančių nusikaltimų aukomis internete nebūtų daugiau negu 1 proc.

Informacinės visuomenės plėtros strategiją toliau svarstys Vyriausybė.

Ministras nesiėmė spręsti, kada bus sukurta informacinė visuomenė.

„Ji plečiasi ir plečiasi, bet kada baigs plėtrą, nežinau. Komunizmo statybų man tai neprimena. Pažangios technologijos yra tiek reikalingos, kiek yra žmogui reikalingos. Jeigu technologijos nebebus reikalingos, tai valdžia ką nori tegul daro, bet ji toliau nebesiplės“, – sakė E. Masiulis.