- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Robotai pakeis pasaulį – jau ne vieną dešimtmetį girdimas teiginys praktikoje neskuba tapti realybe. Žinoma, robotų jau ir šiai dienai yra daug, bet didžioji jų dalis naudojama masinėje gamyboje ar kitose inžinerinėse sferose. Gi buitiniai robotai dar neskuba užkariauti pasaulio, nors galimybių pamažu daugėja.
Pastaraisiais metais praktiškai kiekvienoje pasaulinėje plačiosios elektronikos parodoje galima išvysti ne tik įvairiausių kompiuterių, telefonų ir kitokių informacijos apdorojimui skirtos technikos, bet ir labai konkrečius fizinius darbus atliekančių robotų. Tiesa, kol kas universalumu tokie robotai nepasižymi – tie, kas valo grindis, nelabai gali pagelbėti su stiklų valymų ar vejos pjovimu, tačiau bent jau savo funkcijas jie atlieka visai neblogai ir tuo sugeba ne tik užkariauti pirkėjų simpatijas, bet ir išvaduoti juos nuo tikrai pavojingų darbų.
Suprantama, grindų išsiurbimas ar vejos nupjovimas labiau nuobodūs darbai, nei pavojingi gyvybei, tačiau to negalima pasakyti apie langų valymą: iš pirmo žvilgsnio gana paprasta procedūra gali tapti labai sudėtinga ir netgi gyvybei pavojinga užduotimi, kai tenka valyti išorinius dangoraižių langus. Tiesą sakant, nereikia ir didžiųjų pasaulio dangoraižių – pakankamai sudėtinga nuvalyti ir kelių ar keliolikos aukštų išorinius langus, ypač jei jie yra ganėtinai dideli.
Stambiosios pasaulio kompanijos šiam darbui samdo profesionalius alpinistus, bet tai nepadeda išvengti nelaimių – neoficialios statistikos duomenimis kas metai pasaulyje žūva keli šimtai profesionalių langų valytojų, dirbančių prie didžiausių pastatų.
Įvertinus profesijos pavojingumą, paaiškėja, jog elementariai užduočiai atlikti reikalingos didelės išlaidos samdant profesionalus, tad nieko keisto, jog rinkoje atsirado specializuoti robotai valytojai, galintys pakeisti žmones.
Bene šiai dienai garsiausią iš jų beveik prieš metus pristatė Pietų Korėjos konstruktoriai iš instituto „Pohang Institute of Intelligent Robotics“. Jų sukurtas robotas „Windoro“ sulaukė tokio susidomėjimo, kad šiandien jį galima surasti daugumoje valstybių, o sprendžiant iš Youtube patalpintų apžvalgų, ypač didelio populiarumo jis sulaukė pietinėse valstybėse, kur šiltesnis klimatas skatina dėtis didelius langus, tad ir jų valymas tampa opia problema.
„Windoro“ iš arti
Kaip gi robotas stiklų valytojas „Windoro“ sugeba išsilaikyti ant vertikalaus stiklo paviršiaus, o ir ne tik išsilaikyti, bet dar ir valyti jo paviršių?
Jokios paslapties nėra, o visa gudrybė paprasta – „Windoro“ robotas gaminamas iš dviejų atskirų dalių, kurias vieną prie kitos traukia stiprūs nuolatiniai magnetai. Tad vieną roboto dalį pridedame prie išorinio stiklo paviršiaus, kitą – prie vidinio, o magnetinės jėgos trauka juos vieną prie kito „prilipina“. Lango plokštumoje judinant bet kurią iš tų dalių, magnetinės jėgos veikiama kita dalis stengiasi „neatsilikti“ nuo pirmosios.
Taigi, „Windoro“ sudaro komplektas iš dviejų modulių: vidinės ir išorinės dalies. Vidinis modulis, dedamas prie vidinės lango stiklo pusės yra roboto „smegenys“ – čia sumontuota visa valdymo elektronika su navigacijos įranga, o taip ir elektros varikliai, sukantys du varomuosius ratus. Išorinis modulis dedamas prie išorinio lango stiklo ir tai jau „juodadarbė“ roboto dalis – ji turi keturis besisukančius darbinius šepetėlius ir klusniai atkartoja vidinės roboto dalies judesius.
Kaip ir priklauso aukštųjų technologijų gaminiui, langų valymui skirti šepetėliai irgi „ne iš kelmo spirti“ – tai speciali mikropluošto medžiaga, pritaikyta paviršių valymui. Susiteršus mikropluošto medžiagai ji nesunkiai nuimama, išvaloma ir uždedama iš naujo panaudojant Velcro tvirtinimo juosteles. Į išorinį modelį galima įpilti ir langų valymo skysčio, kuris bus tolygiai purškiamas ant valomo paviršius.
Atidarius langą ir sudėjus modulius reikiamose pusėse, magnetai juos tvirtai sukabina, o valdymo modulis laukia starto komandos. Spustelėjus starto mygtuką robotas pradeda savo darbą – pirmiausia suranda lango stiklo kraštus, kitaip tariant „susiorientuoja“ aplinkoje ir pakilęs į lango viršų tolygiai judėdamas nuo vieno krašto link kito imasi valymo darbų. Nuvalęs darbinio pločio lango juostą šiek tiek pasislenka žemyn ir valo naują lango juostą.
Valymo juostos plotis priklauso nuo roboto modelio ir darbinio režimo. Vieniems modeliams jis kinta 5~15 mm diapazone, kitiems - 16~28 mm diapazone.
Taip zigzaginiu principu robotas įveikia visą stiklo paviršių ir galiausiai grįžta į tą pačią poziciją, kurioje buvo aktyvuotas. Prieš išsijungdamas pypteli, taip pranešdamas šeimininkui, kad darbas atliktas ir galima įvertinti rezultatus.
Jeigu netenkina automatinis roboto valymo režimas, jį galima valdyti nuotoliniu distanciniu pulteliu.
Kaip „Windoro“ atrodo „iš arti“ galite peržiūrėti šioje roboto apžvalgoje – gal ir ne visi suprasite kalbą, bet ir be to siužetas įdomus, parodantis kaip su robotu reikia elgtis buitinėse sąlygose ir ko galima tikėtis jį atidavus namų šeimininkėms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NKSC: pasauliniai IT sutrikimai Lietuvoje didelės žalos nepadarė, atstatymas užtruks3
Visame pasaulyje penktadienį fiksuoti informacinių sistemų sutrikimai kritinių Lietuvos organizacijų nepaveikė, tačiau paveiktų sistemų atstatymas apskritai užtruks dėl sutrikimų pobūdžio, teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) va...
-
Pasauliniai IT sutrikimai: ką daryti, jei jūsų kompiuteris susidūrė su šia problema?2
Dideli IT sutrikimai penktadienį paveikė įmones visame pasaulyje: nutrūko skrydžiai, sutriko televizijos transliacijos ir bankų veikla. Ką daryti, jei jūsų kompiuteris susidūrė su šia problema? ...
-
Kodėl kiberchaosas aplenkė Lietuvą? Priežastis – stulbinančiai paprasta47
Kompiuterinių tinklų sutrikimai sukėlė paniką nuo Niujorko ir Kanberos iki Berlyno ir Delio. Tuo metu Lietuvos kritinė infrastruktūra nenukentėjo. ...
-
NKSC įvardijo, ar pasauliniai IT sutrikimai paveikė paslaugas Lietuvoje2
Visame pasaulyje fiksuojant didelio masto IT sutrikimus, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) nurodo neturintis informacijos apie kritinių paslaugų sutrikimus Lietuvoje. ...
-
Pasaulį apėmė kibernetinis chaosas: „Windows“ klaida „išjungė“ bankus, prikaustė prie žemės lėktuvus19
Oro uostai, bankai ir įmonės visame pasaulyje penktadienį praneša apie technines problemas dėl operacinės sistemos „Windows“ klaidos. ...
-
Kas mūsų laukia @eityje?2
Akademinė bendruomenė Lietuvoje naudoja skirtingus lietuviakalbių mokslo šaltinių duomenynus – nacionalinius, institucinius, privačius – su skirtinga paslaugų pasiūla, skirtingu lankomumu ir panašiai. Vieną jų, @eitį (Ateiti...
-
Kitokia studijų patirtis: sesija be baimės ir glaudus ryšys su būsimais darbdaviais3
Kauno kolegijos Verslo fakultetas – vienas didžiausių verslo ir vadybos rengimo centrų, vienijantis apie 120 dėstytojų ir 1200 studentų. Studijas kasmet užbaigia apie 500 darbo rinkai pasiruošusių specialistų. ...
-
Ekspertai pataria: „Temu“ programėlę geriau nedelsiant ištrinkite46
Kinijoje sukurta pigių prekių apsipirkimo platforma „Temu“ žaibiškai išpopuliarėjo ir svetur, ir čia – Lietuvoje. Tačiau ši platforma susirūpinimą kelia ir Europos politikams, ir informacinių technologijų žinov...
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles2
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose1
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslin...