Šalyje nerimsta aistros dėl Kauno pedofilijos bylos. Kėdainių apylinkės teismui nutarus, kad D.Kedžio dukrą motinai būtina grąžinti nedelsiant, šalyje kilo dar didesnė nepasitenkinimo banga.

Ši nepasitenkinimo banga yra neeilinė, nes žmonės realiais veiksmais ėmėsi kovoti su, jų nuomone, palankia pedofilams teisėsauga. Žmonės tiesiog susirinko prie Kedžių namų ir neleido įvykdyti teismo nutarties. Spontaniškas protestas Garliavoje yra naujas ir svarbus įvykis valstybės gyvenime bei rodo gilią valstybės krizę. Juk šį protestuotojų būrį palaiko absoliuti dauguma šalies gyventojų.

Tai rodo, kad takoskyra tarp valdžios ir liaudies dar labiau išaugo ir turi tendenciją augti ir gilėti iki revoliucinės pabaigos. Matosi, kad valdžia tą supranta ir jau aktyviai planuoja kaip nuslopinti kilusį maištą, bet imtis aktyvių veiksmų iki šiol dar nesiryžo.  Nors po Panevėžio apygardos teismo nutarties sustabdyti mergaitės perdavimą motinai prie Kedžių namų nesiburiuoja minios, bet įtampa išlieka. Lietuvių protestai užsienyje dar labiau kaitina atmosferą valdžioje ir rodo solidarumą su gyvenančiais Lietuvoje.

Reikia pabrėžti, kad tai yra antras per daugiau kaip dvidešimt nepriklausomybės metų toks didelis, stiprus ir kovingas susikirtimas tarp liaudies ir valdžios. Pirmąjį susikirtimą - Sausio 16 d. riaušes prie Seimo –valdžia nesunkiai numalšino ir su prezidentės pagalba sugebėjo išlaikyti naudingą stabilumą. 

Antrasis susikirtimas išsivystė iš D.Kedžio istorijos. Dabar žmonės ne tik nori apginti mergaitę, bet siekia plačiau: teigiamų pokyčių teisėsaugoje ir valstybėje. Iš esmės šiuolaikinių žmonių netenkina vien tik valstybės sąvoka. Visgi šiuolaikinio socialinio vystymosi dinamika daugiau apibrėžiama visuomeninės aplinkos, visuomeninės nuomonės, visuomeninių interesų ir t.t. specifiniais terminais. 

Kadangi visa tai būdinga esančioms autonomiškoms visuomeninio gyvenimo struktūroms, kurios lemia šiuolaikinį ir valstybės, ir tautos egzistavimą bei jų raidą. Nesigilindamas į pedofilijos bylos aplinkybes, protestą Garliavoje vertinu teigiamai – kaip pilietiškumo apraišką.

Įvykiai Garliavoje – tai jausmai, išgyvenimai, kuriuos žmonės patiria tiesiogiai susidurdami su įvairių valstybės institucijų veikla šioms kuriant ir taikant teisės aktus. Ši stichinė piliečių reakcija į teisinę tikrovę gali atlikti svarbų vaidmenį garantuojant galiojančios teisės tobulinimą. Ši žmonių teisinė psichologija galbūt bus postūmis formuotis tam tikros vertybinės orientacijos teisinei doktrinai.

Dabartinis daugumos žmonių požiūris į galiojančią teisę gana skiriasi nuo pageidaujamos. O taip neturėtų būti! Lietuvos teisė turi tarnauti žmogui ir jo orumui. Deja, šiandieninę teisinės valstybės koncepciją, kuriai nepritaria visuomenės dauguma, bandoma jėga (ES vardu) įtvirtinti mūsų piliečių sąmonėje. 

Taip atsiranda gėjų eitynės, abortai ir kt. mažai bendra turintys su sveika tauta. Tokiu keliu einant netolimoje ateityje ir pedofilai (kaip seksualinė mažuma) gali reikalauti savo teisių, nes dažnai seksualiniai santykiai tarp vaiko ir suaugusiojo vyksta be prievartos. Nenoriu gėjų lyginti su pedofilais, tačiau man nepatinka kryptis, kuria vedama šalis. Juk, kai lietuviai emigrantai persikelia į JAV ar kitą šalį, tai jie turi prisitaikyti prie tos šalies teisės, papročių, gyvenimo būdo ir t.t. Todėl gėjai, lesbietės irgi kaip mažuma turi prisitaikyti prie šalies, kurioje gyvena. 

Protestas Garliavoje ir diskusijos visuomenėje rodo visuomenės poreikį ją įtraukti į teismų darbą. Teisinė sistema turi atitikti ir galiojanti teisė yra teisinga tik tada, kai ji atitinka šalies teisinio reguliavimo poreikius. Nepasitenkinimo banga krašte rodo, kad šie daugumos poreikiai neįtvirtinami. 

Iš kitos pusės yra taip, kad pati teisinė sistema neveikia taip, kaip turėtų būti popieriuje. Teisėsaugoje klesti įvairios tamsiosios jėgos ir pinigo valdžia. Tai dar didesnė teisėsaugos tragedija, su kuria būtina kovoti. Vien įvedus tvarką teisėsaugoje – padėtis stipriai pagerėtų ir nereikėtų protestų. Žodžiu, teisinėje sistemoje reikia kompleksinių gerųjų permainų.