Lietuvos architektų rūmai yra labai susirūpinę dėl būsimų architektūros studijų kokybės. Susirūpinimą sukėlė šį rudenį švietimo ir mokslo ministerijos pradėtas ambicingas projektas - švietimo sistemos reforma, dar labiau integruojant ją į bendrą ES šalių sistemą.

Vienas šio projekto žingsnių - peržiūrėti Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikaciją. Tačiau ne veltui liaudies išmintis byloja, kad pragaras gerais norais grįstas: kai kurie suinteresuoti asmenys pasistengė, kad naujai parengtame Mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikatoriuje rastųsi naujos, neegzistuojančios, niekur nepatvirtintos specialybės.

Būtent taip nutiko su architektūros kryptimi, kuri nuo rugsėjo mėnesio rengiamame projekte kaitaliojama tai į vieną, tai į kitą pusę.

Pusės čia labai aiškios: pirmoji - iki šiol egzistavusi paprasta, logika ir supratimu grįsta aukštojo mokslo architektūros krypties sistema. Jos esmė - architektai yra menininkai, kuriuos profesija įgalina matyti ir mąstyti plačiai. Labai svarbu įsisąmoninti, kad architektūra - tai ne tik pavienis statinys. Jo užuomazgos prasideda žymiai anksčiau, jau planuojant bendrą šalies urbanistinį veidą; o ir vėliau - rengiant atskirų miestų, miestelių bendruosius, specialiuosius planus.

Teritorijų planavimas yra it pagrindas, tvirtai laikantis atskirus objektus krūvoje. Tad kūrėjas, projektuojantis pavienį pastatą, turi išmanyti ir atsižvelgti į žymiai platesnį kontekstą.

Antroji tokio mokslo klasifikatoriaus kaitaliojimo pusė - kitų mokslo krypčių, šakų specialistai, siekiantys įtakoti šį procesą. Kas jie tokie, rodo specialybių ar architektūros krypties skirstymo naujadarai.

Tarkime, įrašyta nauja specialybė - architektūrinė technologija (prieš tai ketinta architektūros kryptį panaikinti, architektūrą paverčiant technologijų šaka). Sunku nepastebėti tokio žingsnio tiesioginės sąsajos su veik dešimtmetį VGTU Statybos fakultete rengiamų architektūros inžinierių specialybe. Ją baigę specialistai iki šiol neranda vietos projektavimo pasaulyje, mat nėra nei architektai, nei inžinieriai. O pažadėta jiems, kad jie taps tikrais architektais. Kas dabar atsakys už šiems studentams sukeltus lūkesčius? Tai ir bandoma rasti išeitį pasukus kitu keliu.

Tarsi to būtų negana, Studijų kryptis sudarančių šakų sąrašo projekte nurodyta, kad Architektūros kryptį (K100) sudaro 4 šakos: architektūros teorija, interjero architektūra, architektūrinė technologija ir kraštovaizdžio architektūra. Architektūrai "per se" neliko vietos.

Kita mokslo klasifikatoriaus naujovė: svarbi architektūros dalis - teritorijos planavimas - virto socialinių mokslų kryptimi. Kokiu būdu visose Europos Sąjungos šalyse architektų-urbanistų kompetencijai patikėta sritis tapo pavaldžia socialinių mokslų specialistams, lieka paslaptis.

Lietuvos architektų rūmai griežtai nesutinka su tokiu architektūros studijų skirstymu. Architektūra negali būti neaiškaus pobūdžio eksperimentų poligonu. Jei norime ateityje gyventi ne tarp unifikuotų, beveidžių pastatų, svarbu stiprinti jos meniškąją prigimtį ir ugdyti urbanistinio komponavimo principus išmanančius specialistus, kurie būtų kompetetingi kurti kontekstualius objektus. Mes tikime, kad nuspręsta bus teisingai ir ateinantys metai Lietuvos architektūros istorijon bus įrašyti kaip šviesūs, teigiamų permainų kupini metai.