- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gelbėjimosi ratas, kuriuo 2009-aisiais didžiausiam šalies dienraščiui „Lietuvos rytas“ tapo „Snoro“ finansinė injekcija, subliuško. Kol kas neaišku, kas atsitiks su 35,64 proc. antrinės „Snoro“ įmonės „Snoro Media Investicijos“ valdomų „Lietuvos ryto“ akcijų, tačiau akivaizdu, kad šio dienraščio vadovams atėjo neramios dienos.
Per pastarąsias dvi dienas dienraštis visiškai prarado skaitytojų pasitikėjimą, mėgindamas iškreipti informaciją apie „Snoro“ planuotą įžūlią ataką prieš Lietuvos bankinę sistemą.
Kalbėjo apie verslą
Prieš kiek daugiau nei dvejus metus, kai dabar jau nacionalizuotas bankas „Snoras“ tapo didžiausiu „Lietuvos ryto“ akcininku, vieni šaipėsi, kad antirusiškomis nuostatomis pasižymėjęs dienraštis atiteko Rusijos piliečio Vladimiro Antonovo didžiąja dalimi valdomam bankui, kiti nuogąstavo, kad už šio sandorio gali slypėti Kremliaus interesai.
Paties banko atstovai tuomet dievagojosi, kad sprendimas įsigyti 35,64 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų yra padiktuotas tik verslo logikos, ir jokių slaptų interesų čia nėra.
„Būsime finansinis investuotojas. Matome, kad dabar palankus metas investuoti, be to, tikime, kad mūsų investicijos vertė augs“, – tuomet aiškino bendrovės „Snoro Media Investicijos“ valdybos pirmininkas ir „Snoro“ viceprezidentas Naglis Stancikas.
Vis dėlto kai kurie verslo ir žiniasklaidos analitikai neabejojo, kad įsigydami „Lietuvos ryto“ akcijų „Snoro“ vadovai tiesiog siekė įgyti įtakos įrankį.
Nors „Lietuvos ryto“ ir „Snoro“ atstovai ne kartą tvirtino, kad bankas į laikraščio turinį visiškai nesikiša, po pastarųjų dienų dienraščio publikacijų, kuriame bankas buvo ginamas, žiniasklaidos ekspertai neabejojo – „Snoro“ įtaka akivaizdi.
„Situacija verčia dar kartą ir jau labai rimtai spręsti klausimą dėl žiniasklaidos priemonių veiklos, kuria ne visuomenė informuojama, o pletkais ir manipuliacijomis iškreipiama viešoji erdvė. Tuo pačiu tai akivaizdžiai kelia ir naujas grėsmes nacionaliniam saugumui“, - pareiškė Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Sprendimu abejojo
Panašiai apie „Snoro“ sprendimą tapti didžiausiu „Lietuvos ryto“ akcininku ekspertai kalbėjo ir prieš porą metų.
Savaitraščio „Atgimimas“ tuomet kalbinta advokatė Liudvika Meškauskaitė neabejojo, kad naujieji „Lietuvos ryto“ savininkai turės įtakos turiniui, nes kitokios naudos iš šios investicijos neįmanoma išspausti: „Jei dėl pelno, tai žiniasklaidos verslas dabar nepelningas. Matyt, siekia valdyti informaciją – reguliuoti, ką ir kaip pateikti, kur sudėti akcentus.“
Specialistai teigė, kad toks ginklas būtų ypač galingas ir pavojingas tuomet, jei Lietuvoje veikiantys bankai patirtų finansinių bėdų arba kiltų indėlininkų panika. Likimo ironija, kad su finansiniais sunkumais galiausiai susidūrė pats „Snoras“, nežinioje palikdamas savo indėlininkus.
Gelbėjo nuo bankroto
Dalies dienraščio akcijų pardavimas ir lemiamo balso bendrovėje priimant sprendimus atsisakymas „Lietuvos ryto“ vyriausiajam redaktoriui Gedvydui Vainauskui turėjo būti sunkus žingsnis. Tačiau panašu, kad 2009-aisiais kitos išeities nebuvo. Prasidėjus pasaulinei finansų krizei „Lietuvos ryto“ grupei teko atsisakyti dalies leidinių, atleisti darbuotojų, tačiau situacijos iš esmės tai nepataisė.
2008 m. pabaigoje „Lietuvos ryto“ grupės finansinės skolos praėjusių siekė 102 mln. litų, o tipinės veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) 2008-aisiais buvo 24,6 mln. litų.
Už „Lietuvos ryto“ akcijas „Snoras“ tuomet sumokėjo apie 20 mln. litų. Tačiau spėjama, kad finansinių injekcijų „Lietuvos ryto“ grupei reikėjo ir vėliau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politinės aistros tenkinimas
Trečiojo reicho pajėgų atstūmimas nuo Maskvos (1941–1942 m. žiemą) buvo pirmasis svarbus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) režimo pasiekimas naujajame kare su buvusiais suokalbininkais, tačiau pačios kruviniausios d...
-
Lengvadarbiai?
Keturių darbo dienų savaitė. Trečiadienis – mažasis savaitgalis. Ketvirtadienis – savaitgalio pradžia. Paskui – trys laisvos dienos. Paskui – pirmadienis: slenkame į darbą, iš lėto apšylame, įsivažiuojame, pagau...
-
Giga: NEastrologinė prognozė 2025 metams – laukia elektros kainų valsas ar pasiutpolkė?2
Astrologai jau spėjo išdėstyti prognozes dvylikai horoskopo ženklų 2025-iesiems. Kaip ir kasmet – skirtingų ženklų laukia įvairūs džiaugsmai, vargai ir iššūkiai. Prognozuoti galima ir energetikoje. Tačiau čia tiek Skorpi...
-
Kodėl – ne Laplandija?
Inauguracijai besiruošiantis JAV prezidentas D. Trumpas – it ant cunamio bangos. Jis vėl pasijuto kone tarpgalaktinėje geopolitinėje scenoje, jis vėl – ryškioje kosminių rampų šviesoje. Atsidūręs tokioje pozicijoje, ai&...
-
Kitas konservatorių lyderis2
Beveik dešimtmetį Tėvynės sąjungai – didžiausiai Lietuvos partijai dešinėje – vadovavo Gabrielius Landsbergis. ...
-
Lakštingala negali nekriuksėti14
Visai neseniai Ukrainos mieste Odesoje buvo demontuotas paminklas sovietiniam dainininkui ir aktoriui Vladimirui Vysockiui. ...
-
Vizijos be stabdžių1
Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas veržiasi jau ne tik į Amerikos, bet ir į Europos politinio teatro sceną. Stebint jo įtaką, istorinės paralelės su kardinolu Richelieu peršasi savaime. XVII a. Prancūzijos pilkasis kardinolas fakti&s...
-
Izgorodinas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis2
Ką tik prasidėję 2025-ieji jau spėjo atnešti įdomių tendencijų į finansų rinkas. Viena iš jų – tolesnis euro silpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2025 m. pradžios euras dolerio atžvilgiu jau spėjo nukristi 0,4 proc., o euro...
-
Teisingos orientacijos kultūra5
Spalvingiausias Ukrainos miestas apsivalė – Odesa demontavo bronzinį V. Vysockį. Sunku patikėti, bet dar ne taip seniai paminklas šiam atlikėjui galėjo atsirasti ir Lietuvoje. 2011 metais viena dabar jau nebeegzistuojanti partija surinko 8 1...
-
Dujos sprogdina namus – kas atsakingas už tai?3
Atrodo, dar vienas dirbtinai sukeltas dujų nuotėkis Vilniuje, Naujininkuose, kurio pasekmė – didelis daugiabučio namo sprogimas. Ačiū Dievui, įvykis nepareikalavo žmonių aukų. Nuoširdžiai užjaučiu gyventojus, kurie turėjo skubiai pal...