Dar „senais gerais“ laikais manęs prašė kalbėti „Akistatos“ laidoje, pasitarusi su savo redaktoriais, nusprendžiau, kad ne - į šitą mėšlą nelysime, nors tuo metu laidos nuomonė, lyg ir sutapo su ta, kuri buvo reiškiama mūsų portale: pedofilai pedofilino Drąsiaus Kedžio dukterį, o jo sesuo Neringa Venckienė ieško teisybės.

Nuomonei, susipažinus su kita istorijos puse, pasikeitus, Vestos Grainienės iš „Akistatos“ skambutis, tiesą pasakius, buvo nelauktas ir netikėtas.

Antradienis, 13.35 val. suskamba mano mobilusis telefonas. Numeris vilnietiškas, bet nepažįstamas: +37052487102. Maža kas gali skambinti, atsiliepiu ir girdžiu: „ar su Asta kalbu?“. Patvirtinus, prisistato: „Vesta Grainienė, laida “Akistata".

Žinant, kad tai vienintelė laida dar iki šiol remianti Neringą  Venckienę ir jos šeimą, suklūstu. Bet pirmieji klausimai, lyg ir jokios provokacijos nežada - norima paklausti apie Laimutės Stankūnaitės viešą laišką Kauno savivaldybės administracijos direktoriui, esą dėl šio laiško jie rengia reportažą, mat L.Stankūnaitė paviešino savo dukrelės duomenis.

Tik pamačiusi šios laidos anonsą, susimąsčiau, ar L.Stankūnaitė kažką pažeidė? Atsakymas, pakalbinus ne vieną teisininką, buvo vienareikšmiškas: „Ne“. Priežastys dvi. Pirmoji - L.Stankūnaitei motinystės teisės neapribotos, ji gali pati nuspręsti, ką viešinti apie savo dukrelę ir ko ne.

Antroji - Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartis dėl mergaitės duomenų paviešinimo yra taikoma tik jos laikinąjai globėjai, t.y. N.Venckienei.

Net ir tai pasakius V.Grainienei, provokacijos tik prasidėjo. „Asta, o kodėl taip pasikeitė jūsų nuomonė?“ - klausia ji manęs. Bandau aiškinti, kad tokios temos telefonu neaptarinėjamos, tačiau klausimas „kodėl“ lieka atviras. Vis dėlto pabandau į jį atsakyti.

„Todėl, kad šioje istorijoje yra per daug melo“, - aiškinu aš jai ir patariu susipažinti su baudžiamosiomis bylomis, pvz, įsitikinti pačiai, kokie D.Kedžio batai buvo „švarūs“ arba paskambinti tais11  telefonų, kuriais neva naudojosi nužudytas Jonas Furmanavičius ir pažiūrėti kas atsilieps.

Žinant, kad „Akistatos“ laida pasirodys jau trečiadienį, šios laidos žurnalistės skambutis antradienį per pietus visai neatrodo rimtas paaiškinimas, kad  esą jiems mirtinai reikia kažkieno interviu iš redakcijos, o tuo labiau paaiškinimo, kaip L.Stankūnaitės laiškas atsidūrė mūsų portale.

Jų tikslas, kaip matyti iš pokolbio, pakenkti man ir mūsų redakcijai.

„Ar tiesa, kad jūs nakvojote pas Venckienę ir Skučienę?“, - klausia manęs V.Grainienė. „O argi tai paslaptis“„, - nustembu aš, ne kartą savo straipsniuose rašiusi, kad nakvojau tos šeimos namuose ir tai jau tapę “vieša" paslaptimi.

 „Ar ten buvo vartojamas ir alkoholis?“, - pasigirsta dar vienas V.Grainienės klausimas. Atsiprašau, kokią aš teisę be tos šeimos leidimo turiu pasakoti, kas vyko jų namuose? Juk tai jų asmeninė teritorija, jų sprendimas, ką daryti savo namuose, o ko ne. Be to, tai ir mano asmeninis gyvenimas, į kurį neturi teisės kištis, nei viena televizija - nei V.Grainienė su K.Krivicku, nei jų priešininkas Virginijus Gaivenis iš LNK. Net jei aš būčiau viešas asmuo (žurnalistai jais nėra), neprivalėčiau jiems nieko sakyti.  

Taip ir atsakau: „ o kas tu tokia, kad turėčiau tau pasakoti, kas ten  vyksta ir kas ten buvo“?  Šis klausimas V.Grainienę įžeidžia, tačiau provokacija nesiliauja: „Asta atsakykite, ar jūs turite problemų su alkoholiu?“, - kelis kartus pakartoja V.Grainienė.

„Ką laida bus?“, - supratusi į kurią pusę linkstama, klausiu aš. „Gal ir bus“, - atsako ji. „Venckienė užsakė ir nupirko?“, - toliau klausinėju. V.Grainienės atsakymas buvo neigiamas, esą jų laida ne tokie kaip kitos, jie nenuperkami, priešingai nei aš ir kiti N.Venckienės negarbinantys žurnalistai. „Žinom mes jūsų “nenupirktus„ liudininkus“, - atsakiau ir nutraukiau pokalbį.

Padėjusi ragelį, pagalvojau, olialia, kaip gimsta mūsų pupuliariųjų laidų siužetai ir, kur keliauja mūsų televizijos. Gali būti išvadinamas bet kuo, jei sulaukei tos laidos „šventųjų“, šiuo atveju N.Venckienės šeimos, nemalonės, be jokių argumentų, be jokių kaltės įrodymų.

Aš per šią istoriją jau tapau viskuo: alkoholike, narkomane, pedofile, pardavinėjančia savo dukrą ir kas mėnesį už ją ir savo straipsnius gaunančią po 100 tūkst. litų. Nuo balandžio, kai susidūriau su tos šeimos  melu ir šmežtu, manęs jau joks šmeižtas nebestebina.

Stebina kitas - TV3 ir „Akistatos“ nevaržoma laisvė. Per šią laidą TV3 pripažinta neetiška televizija, laidos uždraudimo ir 100 tūlst. lt  moralinės komsensacjos reikalauja J.Furmanavičiaus mama. Tačiau, atrodo, kad pačiai laidai neegzistuoja jokie moralės dėsniai. Joje tariami liudininkai, kaip tas su kopūstu, sutiktas prie Laimutės Stankūnaitės nuomojamo buto durų, už pinigus gali papasakoti, kaip matė Joną Furmanavičių ateinanti į kaimynų butą (nors ten pats net negyveno), kita „liudytoja“ gali kliedėti apie Andriaus Ūso ir J.Furmanavičiaus susitikimus kavinėje „Žemyn upe“, o kitoje laidoje lyg niekur nieko viską paneigti. Esą ji nesuprato, ką pasakoja, mat tą vakarą buvo išgėrusi „auksinio ūso“ antpilo.

Įdomu, koks „objektyviosios žurnalistikos laidos“ pasamdytas liudytojas, manęs visai nepažįstantis, šįkart pasakos apie tai, kokia bloga esu aš?