Praėjo bemaž aštuoneri metai, kai racionaliausiu Lietuvos urbanizacijos variantu buvo pripažintas Vilniaus ir Kauno dvimiestis. Kažkurio politiko dukra net sugalvojo dvimiesčiui vardą –ViKa.

Galėtų būti ir vilka (rus. šakutė). Kadangi šakutė dažniausiai būna keturdantis valgymo įrankis, tai ir vilka būtų keturmiestis - Kaunas, Panevėžys, Šiauliai Marijampolė, o kotas - Vilnius. Bet ViKa, tiksliau – Wika  geriau atitinka laiko dvasią. Tik tas dvimiestis kažkaip nesilipdo. Didieji darbai nepajudėjo iš vietos, o „dvimiestis” dingo iš politikų žodyno. Visumoje taip tikriausiai ir turėjo įvykti…

Esminė dvimiesčio – juostinio miesto funkcionavimo sąlyga – patogus ir greitas susisiekimas. Buvo galvota  apie dviaukščius ekspresus.  Kiti sumanymai, kuriems tikriausiai netruktų veiklių žmonių, pradėtų veikti automatiškai. Tačiau didysis projektas yra pernelyg grandiozinis, reikalaujantis milžiniškų investicijų ir yra daugiau idėjinis nei fizinis miestų susijungimas. Juo labiau, kad Lietuva dar pakankamai ilgą laiką kils iš nuosmukio.

Tuo tarpu jau dabar yra realios sąlygos Kauno apskrityje, tiksliau pietinėje jo dalyje, įgyvendinti ne tik “dvimiesčio”, bet ir juostinio “daugiamiesčio”  idėją, kuri būtų nepalyginamai pigesnė, patrauklesnė daugeliui, įvairaus profilio verslininkų ir kaimo žmonių dėl savo pelningumo bet kuriuo metų sezono laiku. Leistų atsirasti daugeliui iniciatyvių verslininkų ir nesunkiai sukurti daug naujų darbo vietų. Tai būtų kompaktinis apie (60-70) km ilgio, juostinis daugiamiestis, jungiantis Kauną – Garliavą – Prienus – Birštoną -Alytų.

Tai būtų fizinis susijungimas, kadangi šį juostinį daugiamiestį jungtų ne tik gera autostrada, kurią ateityje reikėtų rekonstruoti praplečiant, bet paleisti pvz.,  vienabėgį greitaeigį tramvajų Kaunas – Alytus  ir įrengti visą reikalinga infrastruktūra, pagal kaimo turizmo programą, vandens kelio pakrantėse: Kauno marios – Nemunu aukštyn (per įspūdingą Punios ir Nemuno kilpų draustinį) iki Alytaus. Be to, organizuoti mažąją mėgėjišką aviaciją, bei išplėtoti turistų paskraidinimą iš Kauno, Aleksoto aerodromo, parodant iš paukščio skrydžio, visa Lietuvos vandens kelio nepakartojamą grožį, Nemuno kilpas, Punios šilą, nusileidžiant Prienų Pociūnų aerodrome arba toliau – Alytaus aerodrome. Sugrįžimą atgal į Kauną organizuoti pasroviui Nemunu naujoviškais plokščiadugniais laivais – miegamaisiais kemperiais.

Tai visiškai nauja atrakcija – vandens kemperiai, plaukiojantys plokščiadugniai, nepaskandinami (putų plastiku užpildyti plaustai) laivai su namukais, su visais komunaliniais patogumais ir nedidelėmis poilsio aikštelėmis deginimuisi saulėje. Kemperiai (pagal poilsiautojų pageidavimą) galėtų turėti vairininką – kapitoną, kuris būtų ir tvarkdarys ir navigatorius plaukiant Nemunu žemyn. Kemperius kaip ir burlaivius ar bujerius galėtų gaminti kuris nors naujai įkurtas UAB’as, ar visa eilė UAB’ų, kurie kooperuotųsi tarpusavyje ir būtų taip pat Kauno apskrityje.

Toks kemperis ar grupė kemperių butų nubuksiruojani vilkiku iki Alytaus, o iš ten pasroviui paleidžiami plaukti iki Kauno marių HES (150- 170 km). Suprantama, kemperiuose galėtų būti įmontuoti mažalitražiai benzininiai vandens varikliai, leidžiantys lengviau manevruoti plaukiant, prisišvartuojant prie krantų.

Kauno apskrityje yra idealiausios sąlygos vystyti vandens turizmą ir žūklę Nemune vasarą bei žiemą. Pavyzdžiui, bujerių bei rogių turizmą ir sportą ant užšalusių Kauno marių bei Nemune iki Alytaus. Birštone pastaruoju metu didžiuliais tempais vystomi įvairūs atrakcionai, SPA, plečiamas viešbučių tinklas, kurie bus didelis traukos centras atvykstantiems turistams.

Galima vystyti dviračių turizmą, sudarant įdomius maršrutus. Taip pvz.,  maršrutas Kaunas – Garliava – Išlaužas – Prienai  tėra 42 km, o per Rumšiškių etnografinį muziejų – Kruonį – Jiezną tėra 52 km.

Turime su visą infrastruktūrą - įrengtus Kauno Aleksoto, Pociūnų ir Alytaus aerodromus, Prienų sklandytuvų gamykla. Tai leistų plėtoti mėgėjišką aviaciją ir parašiutizmo sportą.

Nemuno pakrantėse ir prie  Kaunas – Alytus autostradų galėtų būti įrengti kaimo turizmu ir maitinimo verslu užsiimantis “Bajorkiemis”, kur turistai galėtų pasimaitinti ar kurį laiką pagyventi, paatostogauti.

Ūkininkai, toliau nutolę nuo pagrindinio kelio, galėtų užsiimti ekologiniu ūkininkavimu ir tiekti gerą ekologinį maistą tiek Kauno – Alytaus juostiniam miestui, tiek visai Kauno apskričiai bei Lietuvai. Tam turėtų būti sukurti UAB’ai, turintys specializuota transportą, superkantys ir parduodantys šviežią ekologišką sertifikuotą maistą. Be to, kai kurie ūkininkai galėtų užsiimti specializuota augalininkystę - biokuro paruošimu ir jo pardavimu.