Ne kartą teko stebėti, kaip pagarbiai vieno ar kito mūsų menininko vardą taria užsieniečiai. Mums, kauniečiams, dažniausiai taip tariamą tenka išgirsti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą.

Kartais užsieniečiai ne tik žodžiu žavisi – kas būdinga mūsų politikams – bet ima ir nuveikia ką nors reikšminga menininkui įamžinti. Taip muzikiniu M.K.Čiurlionio palikimu pirmieji rimtai pasirūpino ne tėvynainiai, o vokiečiai, prieš metus išleisdami visų jo kūrinių fortepijonui kompaktinių plokštelių seriją. Iki tol visi šie kūriniai – net ir praėjus beveik 100 metų po genijaus mirties! – nebuvo įrašyti.

Panašią plokštelių kolekciją baigia įrašyti ir kitais metais ketina Lietuvoje išleisti kompozitoriaus proanūkis pianistas Rokas Zubovas. Ironiška, tačiau plokštelių leidyba nepateko į valstybinę M.K.Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimo programą.

Joje puikuojasi koncertai, parodos, kiti renginiai. Šiandienos grimasos: už vargingai gyvenusio menininko kūrinių atlikimą garsiems muzikams bus išmokėti gana solidūs honorarai, o jo kūrybos palikimui išsaugoti nuo to nenubyrės nė centas. Taip, M.K.Čiurlionio autorinės teisės nesaugomos, kitu atveju už galimybę atlikti jo kūrinius muzikams tektų mokėti – galbūt ir visai nemažus pinigus. Naujųjų išvakarėse norisi tikėti stebuklais – gal ims koks atlikėjas ir bent dalį savo honoraro paaukos M.K.Čiurlionio paveldo saugotojams.

Kartais mūsų politikų sprendimai yra gerokai siaurakaktiški. Kaipgi kitaip pavadinti tai, kad, šaliai vadovaujant vienai politinei partijai, aukščiausiu lygiu stabdytos investicijos  Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui vien dėl to, kad garsiausias didžio menininko kūrybos tyrinėtojas yra kitos politinės jėgos atstovas?

Kauno politikai taip pat žvelgia viena kryptimi. Užliūliuoti euforijos, kad kitais metais Europos krepšinio čempionatas ir tarptautinės Hanzos dienos vyks Kaune, jie kol kas negalvoja apie tai, kad minėsime ir M.K.Čiurlionio 100-ąsias mirties metines.

Neabejoju, daug užsieniečių atvažiuos į Kauną žiūrėti krepšinio čempionato varžybų. Tūkstančiais turėtume skaičiuoti ir Hanzos dienų dalyvius ir svečius. Tačiau tai – nors ir labai reikšmingi, bet laikini renginiai.  Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus su visais filialais, Kauno fotografijos, „Meno parko“ ir kitos dailės galerijos veikia ištisus metus. Ar nevertėtų ir jų pareklamuoti, ypač – užsienio turistams, nevengiantiems pigių skrydžių bendrovių?

Paleidžiant seriją naujų „Ryanair“ skrydžių iš Karmėlavos, įvaizdžio specialistai rekomendavo Kauną užsieniečiams pristatyti kaip velnių miestą – juk čia veikia vienintelis Europoje ne privačios kolekcijos dydžio velnių muziejus! Tačiau miesto galvos tokias idėjas greitai išcenzūravo, pabijoję Bažnyčios hierarchų reakcijos, o su ja – ir galbūt sumažėsiančių balsų artimiausiuose savivaldos rinkimuose. Tiek jau to tie  velniai. Pareklamuotų miesto galvos bent jau M.K.Čiurlionį. Tačiau kol kas iš jų dažniausiai girdime ne apie tai, ką jau turime, o apie tai, ką dar tik turėsime – Sporto areną.