Blizgios folijos perspektyva

Kadaise gyveno beždžionė. Nuobodi primatų būrio rutina jai įgriso iki gyvo kaulo, tad vieną dieną nieko nesakiusi ji atsistojo ir aukštai iškėlusi galvą išėjo į Platųjį pasaulį. Bekeliaudama po Afrikos žemyną, ji sutiko nemažai bendraminčių ir pasekėjų, kurių palikuonys vėliau pasklido visoje Žemės planetoje.

Ekspertai iki šių dienų tebesiginčija, kas gi tai žavingai būtybei nutiko. Vieni teigia, kad ji paragavo haliucinacijas sukeliančių grybų, kiti gi, kad ją pašaukė pats Dievas. Taip pat galima rasti nuomonę, jog viskas beždžionės prote įvyko natūraliai ir esą dėl to negali būti kaltas joks išorinis dirgiklis.

Vieni juos sieja su šiaurine Juodosios jūros pakrante, kiti – su Kaukazu, treti – su Irano ir Uzbekistano pasieniu.

Manoma, kad daugiau nei prieš 250 tūkst. metų beždžionės garbintojų palikuonys pasiekė Pietų Azijoje esantį Narmados upės slėnį. 3300 m. pr. Kr. dabartinių Afganistano, Pakistano ir Indijos valstybių teritorijose susikūrė paslaptinga ir itin pažangi civilizacija. Jos atstovai ne tik augino įvairiausias žemės ūkio kultūras, bet ir itin kruopščiai steigė savo gyvenvietes. Sakoma, kad jie net sukūrė kažką panašaus į vandentiekio sistemą, vandeniu aprūpinusia gyvenamuosius pastatus.

Teigiama, kad nuo 2600 iki 1900 m. pr. Kr. Indo upės slėnio civilizacija išgyveno savo aukso amžių, tačiau galiausiai jai buvo lemta išnykti. Daugelį metų tikėta, kad Mohendžo Daro ir Harapos saulėlydžio priežastimi buvo paslaptingi ir agresyvūs atvykėliai iš Vakarų, tačiau šiuo metu ekspertai laikosi nuomonės, kad dėl visko buvo kalta sausra ir kitos stichinės nelaimės.

Taip pat manoma, kad arijais vadinami atėjūnai į Pietų Aziją atsibastė jau sunykus Indo slėnio civilizacijai. Kas buvo tie paslaptingi žmonės, su kuriais mielai tapatinasi ir Kremliaus baudžiauninkai, ir Adolfo Hitlerio (1889–1945) pasekėjai?

Šito negali pasakyti niekas. Vieni juos sieja su šiaurine Juodosios jūros pakrante, kiti – su Kaukazu, treti – su Irano ir Uzbekistano pasieniu.

Teigiama, kad atkeliavę į Pietų Aziją arijai atsinešė ir savo religiją, kurios dogmomis iki šių dienų bando tikėti vegetarai ir skiepų nauda abejojantys asmenys. Daugiausia žinių apie šį tikėjimą ekspertams suteikia Vedos, kuriose įamžinti senovės arijų pasaulėžiūros fragmentai.

Seniausiame ir svarbiausiame Vedų veikale "Rigvedoje" galima rasti ir paslaptingą terminą "soma". Šiuo žodžiu vadinama ne tik augalus globojanti dievybė, bet ir paslaptingas gėrimas, kurį senovės indoeuropiečiai vartodavo religinių ritualų metu.

"Mes gėrėme somą; mes tapome nemirtingi; mes pažinome šviesą; mes atradome dievus. Ką mums dabar gali padaryti mirtingųjų priešiškumas ar nemirtingųjų rūstybė?" – prieš tūkstančius metų giedodavo senovės "Waffen SS" nariai.

Kas gi galėtų būti ta paslaptinga gamtos dovana, iš kurios syvų senovės žmonės gamindavo "somos" gėrimą? Kokie gamtos lobynai leidžia pažinti šviesą ir asmeniškai pabendrauti su aukštesnėmis esybėmis?

Vieni tvirtina, kad tai galėtų būti rūgštusis žabenis (Sarcostemma acidum), aguonos (Papaver somniferum) ar kanapės (Cannabis sativa). Kiti kaltina taškuotąją musmirę (Amanita muscaria) ir psilocibino grybus (Psilocybe cubensis). Treti teigia, kad senovės arijų tekstai nekalba apie kvaišalus. Jie tik šlovina sveikos gyvensenos ir daržovių teikiamą naudą.

Ar uolus sveikos gyvensenos propagavimas gali sukelti ekstaze persmelktą beprotybę ir inscenizuoti naują religinį pasaulio suvokimą? Ekspertai tikina, kad būtent arijų laikais šiuolaikinės Indijos žemėse susiformavo idėja, kad gyvenimas nenutrūkstamai vis iš naujo ir iš naujo keliauja begaliniu ratu.

Individo egzistencija nesibaigia mirties akimirką, mat žmogaus siela yra nemirtinga. Mirus vienam kūnui, ji iš karto atgimsta nauju pavidalu. Kiekviena siela turi savo einamąją sąskaitą, kurioje telkiami taškai. Geri šiame ir kituose gyvenimuose atlikti darbai padidina sielos kreditą, o blogi – atima.

Jeigu žmogus buvo doras ir pavyzdingas, jis vėl galės atgimti kariu, tarnautoju, stambiu žemvaldžiu, pirkliu, amatininku arba laisvuoju žemdirbiu. Jeigu žmogus yra išskirtinai geras ir kilnus, jis galės atgimti aukštuomenėje, turinčioje lemiamą įtaką likusiai bendruomenės daliai.

Jis bus apdovanotas fizine išvaizda, talentais, protu arba išmintimi, jo tėvai bus turtingi ir įtakingi, o jam pačiam seksis viskas, ko imsis. Tai nebus prizas. Tai bus tik arsenalas, duotas tam, kad žmogus atliktų pasauliui dar daugiau gerų darbų. Jeigu jaunuoliui "auksinio jaunimo" statusas nebus mielas, jis galės viską mesti ir išeiti valkatauti. Išvargęs nuo bado, ligų ir apmąstymų, jis galės tikėtis nušvitimo, lemiančio naujos religijos sukūrimą.

Blogas žmogus visada atgims vargeta. Jis bus negražus, kvailas, piktas, dažnai sirgs. Jis bus pasmerktas patiems vargingiausiems bei niekingiausiems darbams ir galės save guosti tik tuo, kad be jo purvinos veiklos likusieji luomai būtų pasmerkti pražūčiai.

Patys niekingiausi žmonės atgims gyvūnais, augalais arba akmenimis, ir juos galės išgelbėti tik doras, atjaučiantis šviesuolis, skiriantis savo laiką benamių kačių šėrimui ar medžių genėjimui.

Štai, pvz., sąmokslo teoretikų numylėtinis George‘as Sorosas (1930) vien už demokratiškiems judėjimams teikiamą labdarą gali tikėtis atpildo kitame gyvenime. Gali būti, kad jis ir vėl atgims sėkmingu investuotoju.

"The Rolling Stones" nariai taip pat gali būti ramūs. Taip, jie dažnai vartojo narkotikus, ištvirkavo ir smurtavo, tačiau jų muzika teikė laimę žmonėms. Be to, jie grojo "juodąją muziką" (bliuzą, rokenrolą, gospelą ir t. t.), taigi tiek Mickas Philipas Jaggeris (1943), tiek Keithas Richardas (1943) prisidėjo prie rasinės neapykantos mažinimo.

Dabartinis Rusijos caras Vladimiras Vladimirovičius (1952) vien už numuštą Malaizijos oro linijų lėktuvą kitame gyvenime vargu ar gali tikėtis ko nors itin ypatingo. Sunkus atgimimas laukia ir Aliaksandro Grigorevičiaus (1954), jeigu jis tiesiog dabar nepasitrauks į šešėlį. Veikiausiai jiems abiem kitame gyvenime teks nepavydėtina vyniojamosios folijos dalia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aciu zurnalistui--labai nauja tema

Aciu  zurnalistui--labai nauja tema portretas
Labai idomus [[ir taip pat -juokingas-bet mislingai!]] puikus straipsnis::tinka ir jumoristui ir megstanciam padiskutuoti ;man --patiko ;nenusivyliau zurnalisto straipsniais-izvalgomis[[graziame zmoguje ==grazios mintys],Fain ,labai--patiko[[o ko vertas posakis --"didieji uzurpatoriai gali tiketis {atgimti}tik folijos PAVIDALu}....gamta !!! zino ka daryti su ishkreiptaprociais...

Pirmam

Pirmam portretas
Atsakau, Ponia 6šir turetu tapti šieno kugiu, jos berniukai - pumpotaukšliais, amb yra puntuko akmuo, o tapšnojau bus skraidanciu pumpotaukšliu.

karma

karma portretas
man pvz. labai įdomu, kuo atgims Širinskienė ir visi jos berniukai, kuo atgimė AMB, kuo atgims Paxius ir daugybė kitų herojų. Tema verta kino filmo.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių