Tačiau su tuo sutikti negalima – ne Jėzaus žodžiai gali virsti cinišku farsu, o juos kartojantys ir jais neva tikintys žmonės ciniškai nusikalsta, jeigu jie nieko nedaro, kad Jėzaus žodžiai būtų įgyvendinami, bet daro viską, kad jie netaptų tikrove.

„Savo velykinėje kalboje, – teisingai tęsė vokietis žurnalistas, – popiežius tarsi iš siaubo katalogo išvardijo šiandienines krizes – ar tai Artimuosiuose ar Tolimuosiuose Rytuose, ar tai Europoje ar Pietų Amerikoje. Sąrašas nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui atrodo kone begalinis.“

O dabar konkrečiai prie palestiniečių ir izraeliečių konflikto.

Po žūčių Gazos Ruože Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ rašė, jog „mintis rengti „Sugrįžimo žygį“ šįsyk kilo ne iš grupės „Hamas“ islamistų ir ne iš nuosaikesniųjų organizacijos „Fatah“ veikėjų“.

„Nors pirmieji, tiesa, pakankamai anksti šį žygį pasisavino, tačiau tai buvo patys Gazos Ruože gyvenantieji palestiniečiai, kurie griebėsi iniciatyvos, nes jiems įgriso ne tik Gazos Ruožo okupavimas, bet ir ginčas tarp abiejų didžiųjų palestiniečių partijų, kurios niekur nežengia į priekį“, – teigė kairiųjų balsus skleidžiantis Berlyno  laikraštis.

Pasak kito vietinio Vokietijos dienraščio „Nürnberger Nachrichten“, grupės „Hamas“ planas aiškus: „Pažiūrėkite, kaip brutaliai elgiasi Izraelis – taip skamba vienas iš „Hamaso“ kampanijos tikslų. Ir išties –Izraelis elgiasi brutaliai. Bet jis ginasi nuo priešų, kurie šią šalį norėtų ištrinti.“

„Palestiniečių protestų tikslas – 1946 m. tikrai išvarytų palestiniečių sugrąžinimas – yra visiškai nerealus. Tai reikštų „Hamas“ svajonių išsipildymą – Izraelio, tokio, koks jis šiandien yra, galą“, – rašė Niurnbergo laikraštis.

„Tačiau taip, kaip šiandien yra, toliau tęstis negali“, – teigė vienas iš Frankfurto dienraščių „Rundschau“: Anot jo, „dviem milijonams ten gyvenančių palestiniečių vargo ruožas vardu Gaza jau seniai beveik nebepakeliamas“.

„Jau vienerius metus ten gerai žinomi nepritekliai ir trūkumai taip paaštrėjo, kad padėtį galima prilyginti humanitarinei katastrofai. Ir būtent tokiai, už kurią atsakinga ne gamta, o politika.

Ne tik Izraelio vyriausybė, bet ir palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas dalinai kalti dėl visko, ko Gazoje nėra, bet turėtų būti. Trūksta švaraus geriamojo vandens, aprūpinimo elektra, apmokamo darbo vietų, o visų pirma trūksta ateities perspektyvų šiame gyventojais perpildytame kranto ruože.

Bet visa tai nėra nauja – ir seniai žinoma“, – teigė Niurnbergo laikraštis.

Hanoverio dienraščio „Allgemeine“ nuomone,  „pergalingi Izraelio strategai pražiūri vieną svarbų dalyką: kiekvienas Izraelio kulkos pakirstas palestinietis pila vandenį ant radikalų malūno. Taigi į civilinius žmones smėlyje taikančių snaiperių neraminantys vaizdai tampa galų gale neįgalumo įrodymuׅ“.

„Juk Izraelis neturi atsakymo į klausimą, kaip izraeliečiai ir palestiniečiai vieną dieną sugebės sugyventi garbėje ir taikoje – arba bent sugyventi šalia vienas kito“, – rašė Hanoverio laikraštis.

Truputį kitaip atsiliepė nacionalinis dienraštis „Welt“. Jo žodžiais, „pagaliau vėl galima duoti į kailį Izraeliui. O kodėl? Dėl to, kad Izraelis gina savo sienas. Ne nuo bėglių, kaip Vokietijoje reikalauja mūsų  populistai, tačiau nuo ginkluotų provokatorių, kurių tikslas iš tiesų yra „nutautinimas“, žydų valstybės užgesinimas“.

„Kas nepripažįsta Izraelio teisės egzistuoti, neturi teisės į tarptautinį solidarumą. Kas atmeta taiką, negali vaizduotis auka“, – teigė Berlyne ir Hamburge leidžiamas nacionalinis Vokietijos laikraštis.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.