– Žmonės dažnai patys sau diagnozuoja depresiją. Kur yra riba, kai žmogus šiaip blogos nuotaikos, ir kada reikėtų kreiptis į specialistus?

– Suprantu žmones, kurie naudoja šiuos terminus. Tam tikras sutrikimas kyla todėl, kad depresija gali būti kaip simptomas ir dažniausiai suprantama kaip liūdna, prasta nuotaika. Tai ne depresija, galbūt nusivylimas, prasta nuotaika, pyktis. Depresijai nustatyti reikalingi ne tik simptomai: liūdesys, pyktis, džiugesio, noro nebuvimas, – bet ir laiko trukmė. Mes nevertiname tik momentinio nuotaikos fono, o nagrinėjame tam tikrą laiko trukmę. Dažniausiai klausiame apie pastarąją savaitę, dvi savaites. Tai neturi būti akimirkos emocija.

– Kiek laiko tęsiasi gyvenimo džiaugsmo praradimas, kad žmogus pats galėtų suvokti, jog turi problemų? Jei pats neranda sprendimo, kreipiasi į psichiatrus?

– Žmonės kreipiasi įvairiai, kartais į šeimos gydytojus. Jei jaučia širdies, skrandžio skausmų, keliauja pas kitus medikus. Depresija vystosi lėtai. Žmogus beveik nefiksuoja lėtai vykstančių procesų. Susiduriu su žmonėmis, kurie ne savaitę, dvi, o kelerius metus būna lėtinės depresijos būsenos. Tik lyginant būklę pavyksta išsiaiškinti, kad žmogus pasikeitė. Klausi, kada paskutinį kartą džiaugėsi. Taip pavyksta išsiaiškinti, kada liga prasidėjo.

– Prarastas gyvenimo džiaugsmas yra rimtas simptomas, kad kažkas ne visai gerai?

– Taip. Prarastas gyvenimo džiaugsmas vadinasi anhedonija. Pats terminas apibūdina žmogaus savijautą. Depresija yra labai sudėtinga būsena, apimanti daug psichikos fenomenų.

– Kokie pavojai slypi?

– Pavojų yra įvairių ir kompleksinių. Negydoma depresija, jei sunkėja, gali vesti į savižudybę. Keičiasi požiūris į pasaulį, save, dingsta prasmė, nuolatinis pesimizmas, kančia. Žmogus kartais apsisprendžia nutraukti savo gyvenimą – tai skaudžiausias padarinys. Kalbant apie kitus dalykus, – fizinės sveikatos blogėjimas. Ilgalaikę depresiją patiriantis žmogus turi fizinių simptomų. Vadinamieji psichosomatiniai simptomai: širdies skausmas, kraujospūdis, virškinimo sistemos sutrikimai, galvos įvairūs skausmai. Aišku, jų gali būti daug ir įvairių. Tada žmogus eina į ligoninę, darosi visus tyrimus, dažniausiai sulaukia atsakymo, kad jis sveikas arba trūksta vitamino D. Jis ilgą laiką nesulaukia reikiamos pagalbos, dėl nerimo formuojasi blogas kraujospūdis, po penkerių metų tai pereina į ligą, sutrikimą. Negydoma depresija ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti ir rimtų fizinės sveikatos sutrikimų. Kitas šalutinis depresijos poveikis – šeimai. Depresija sergantis žmogus iš pradžių dar vykdo pareigas, vėliau darosi sunku. Jis mažiau nori bendrauti su artimais žmonėmis, turi mažiau jėgų, kantrybės, tampa irzlus, piktas, nelaimingas. Tai paveikia ir tuos, kurie yra šalia.

Žmogus turi labai daug veidų ir kuris tikrasis – sunku susigaudyti.

– Kai kurie dar užsiima savigyda. Žmonės juodojoje rinkoje įsigyja antidepresantų, raminamųjų, migdomųjų.

– Šiuo metu formuojasi problema: vyresnė karta savigydai vartoja alkoholį, jaunoji karta – kanapių preparatus. Anksčiau žmogaus paklausus, ar vartoja narkotinių medžiagų, šis klausimas apimdavo jas visas, o dabar jauno žmogaus po neigiamo atsakymo reikia atskirai perklausti dėl marihuanos – jie jos nepriskiria prie narkotinių medžiagų. Pastebiu, kad yra tam tikrų pasikeitimų, kaip interpretuojamas marihuanos vartojimas.

– Alkoholio pavartojęs žmogus tampa visai kitu žmogumi: iš ramaus – siautulingu, liūdno – piktu. Ar kažkas dar mumyse gyvena, kad įvairios medžiagos išlaisvina?

– Kartais yra patologinis apsvaigimas, kai sunku suprasti, kas išsilaisvina. Žmogus vėliau net neatsimena. Bet dažniausiai, jei žmogus sąmoningas ir alkoholis kažką išlaisvina, vadinasi, kažkas labai stipriai uždarytas, o kai užraktai nukrinta, išlenda, ką mes visi turime savyje.

– Ar galima sakyti, kad pavartojęs alkoholio žmogus parodo tikrąjį veidą?

– Žmogus turi labai daug veidų ir kuris tikrasis – sunku susigaudyti. Tai vienas iš veidų. Todėl svarbu, kaip jis elgiasi, ką jis pasako būdamas tos būsenos.

– Nepavojinga, kad mumyse daug veidų?

– Kol visus veidus pajėgi valdyti ir nesumaišai socialinių kaukių – viskas gerai.

– Priežastys, kurios sukelia depresiją, turbūt gali būti labai skirtingos: netektis, nesėkmė asmeniniame, profesiniame gyvenime. Kaip elgtis, kai jauti, kad jau blogai?

– Reikėtų paminti savo puikybę ir kreiptis pagalbos. Galima pradėti įvairiai. Jauni žmonės šiuo metu tikrai nebijo eiti pas psichiatrą. Pasiskaito apie simptomus ir jei mato, kad yra nerimas, depresija, jie gan lengvai eina pas gydytoją psichiatrą. Tačiau, jei žmogus iš tikrųjų dėl kažkokių priežasčių labai bijo kreiptis į psichiatrą, gali pradėti nuo šeimos gydytojo, jis kompetentingas gydyti daugybę psichikos sutrikimų, gali atskirti, ar širdį skaudą dėl sveikatos, ar dėl depresinių sutrikimų. Jei žmogus patyrė traumuojančių situacijų – netektį, ilgalaikį stresą, tada galima nueiti pas psichologą, psichoterapeutą, pasikalbėti apie patiriamas problemas. Pagalbos variantų labai daug.

– Kokie COVID-19 padariniai?

– Yra COVID-19 padarinių, kai simptomų atsirado persirgus: miego sutrikimų, lengva depresija su nerimu. Arba neteko artimų žmonių, gedėjo, kamavo sąžinės priekaištai. Dar kita grupė – organizacinių pokyčių įkaitai. Jaunimas eina iš proto tikrąja to žodžio prasme dėl mokymosi proceso neapibrėžtumo ir egzaminų.

Visą pokalbį rasite kauno.diena.lt portale čia.