Jeigu kažkada mums kelius į šviesų rytojų tiesė viena partija, tai dabar gyvensime pagal astrologų pranašystes. Tai ne kritika, bet pagiriamasis žodis jiems. Pastaruoju metu jų prognozių tik daugėja. Vadinasi, pagal darbo krūvius jų atlyginimai tikrai bus įspūdingi.

Kaip paveiks mūsų buitį minimalios algos padidinimas, įsitikinsime pavasariop. Visi kanalai, prabilę apie Prezidentės reitingų nuosmukį, vienus sunervino, kitiems – pilnos kelnės džiaugsmo. Nors tame nieko naujo, nes visą laiką vieni buvo koneveikiami, o kitų reitingai tik augo. Astrologai lyg susitarę pranašauja niūrų pusmetį, o paskui visais rodikliais šausime aukštyn. Anoks čia stebuklas. Pavasarį ne tik žolytė stiebiasi.

Jau išmokome sakyti, kad nebūna blogo oro, tik nevykusi mūsų apranga. Prisitaikysime ir prie naujos politikos – jei ne visa tauta, tai bent jau geresnioji jos dalis. Nors kokia čia nauja politika, jeigu biudžetas dar senųjų suręstas, tik įmantresniais žodžiais pateiktas.

Na, su atomine elektrine kiek kebliau. Mėtome ją tarsi karštą bulvę tarp delnų, nei išmesti, nei suvalgyti. Nors dar tik skelbiant referendumą kaip tik tokio rezultato ir tikėtasi. Vienų pagalys – kitiems į ratus. Tarsi atsakymas už sutramdytą „Leo“.

Bet ir naujųjų valdžioje su tuo minimaliu atlyginimu jau plyšelis šviečia. Su dideliu entuziazmu jį pakėlę, staiga spustelėjo stabdžius. Pamatė, kad ne visiems jį pakelti pagal pečius. Nutarė neįgaliems leisti kuriam laikui pasinaudoti lengvata, jo nedidinti tiek, kiek numatyta. Bet mes gabūs! Jeigu kas ir galės didinti, tas būtinai pasinaudos tuo plyšeliu.

Kitas įdomus momentas bręsta su ta renovacija ar reanimacija. Bus renovuojama kvartalais. Progresyvu. Tik tas kvartalų parinkimas stebina. Vienas jų – „Bermudų trikampis“. Kai daugelis jau gyveno daugiabučiuose, tame plote esantys kolektyviniai sodai dar obuolius brandino. Ir šiaip jis buvo statomas iš geresnių medžiagų ir geresnio išplanavimuo. Ir butus ten gaudavo tie, kurie „arčiau prie valdžios“. Dabar – pirmumas renovacijai. Nepavydėkime, bet įtarimų šešėlis jau pakibo. Godumas visur pakiša koją. Bėda ta, kad tie išminčiai astrologai mums nepataria, kaip kovoti su valdžios godumu. Čia tikriausiai atėję dar nuo Adomo ir Ievos. Juk Dievulis tikrai žinojo, kad Adomas susigundys tuo obuoliu, bet vis vien jį Ievai davė.

Na, apie energetinį nepriklausomumą kiekvienas save gerbiantis politikas yra sočiai prikalbėjęs. Ir apie tai, kiek kainuotų atominės elektrinės gaminama elektra. Džiaugiamasi, kad vyksta elektros jungčių tarp Lenkijos ir Švedijos statyba, bet nepasakoma smulkmena: mes tomis jungtimis pirksime ar parduosime elektrą? Parduoti be atominės neturėsime ko. Nebent pagaminę už nupirktas dujas parduotume. Kadangi pusę pasigaminame patys, o kitą pusę perkame, tai ir tos jungtys tarnautų tik pirkimui. Taigi, mielieji politikai, pasakykite, už kokią kainą mums parduos lenkai ir švedai, konkuruodami su rusų statomomis elektrinėmis?

Yra ir trečias variantas, kad tomis jungtimis, pastatytomis už mūsų ir ES pinigus, naudosis rusų elektrinės, pumpuodamos elektros energiją į Vakarus. Tokiu atveju pelną, kaip paprastai, skaičiuos tarpininkai. Gal ir šiuo atveju, pateikus skaičiavimus, derėtų surengti referendumą? Jeigu tartis su tauta, tai tartis visais klausimais.

Praėjusiais metais įnirtingai draskėmės dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Situacija komiška: patys jos neabdirbdami auginame Sosnovskio barščius, bet ir kitiems neleidžiame jos dirbti. Paskui stebimės, kad ne kažkur prie miško, o šalia automagistralių driekiasi dirvonai. Bet nepastebime ir dirbančiųjų.

Kai sovietmečiu naktimis ir šventadieniais laukuose burzgė tuntai traktorių, minkydami tą žemelę ir per triukšmą net vieversio nesigirdėjo, džiaugėmės. Keista, bet dabar tą patį darbą tame pat kaime padaro vienas du žmonės – be triukšmo, krūvos valdininkų, nurodymų iš viršaus. Galėtų bent mūsų visažiniai ekonomistai paskaičiuoti, kiek tuomet ir kiek dabar suvartoja kuro Lietuvos kaimas per metus.

Turime ir mūsų kultūroje pasiekimų. Bet štai visi per Naujuosius keiksnodami maigė savo skaitmeninių televizorių svetimus kanalus. Na, nemokame, nors tu ką, nemokame blykstelėti savo programomis. Pats Šapras su cypiančių ir bumbsinčių vardų govėda nesugeba mūsų pralinksminti. Nebesupranti, ar mes tokie negabūs, ar tų pinigėlių tos komerciškai skaitmeninės neturi...

Keiksnodami ir toliau linksminamės rusišku ritmu. Bet už tai iš kiekvieno kanalo po nuosavo astrologo galvą kyšo. Matyt, ir jiems humoras nerūpi, kad nepasako, ko tokie blankūs mūsų linksmintojai. Veidų žinovas net iš Estijos mums aiškina apie politikų suktybes. Galėtų jam parodyti ir mūsų linksmintojų veidus. Gal jie ne tas profesijas pasirinkę.