- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Istorinis įvykis Lietuvos tikintiesiems – siekiant pripažinti palaimintąja, į Vatikaną siunčiama pirmosios lietuvės moters beatifikacijos byla.
Adelė Dirsytė – kankinė, kaip ir prancūzų Orleano mergelė, Katalikų bažnyčios šventoji.
Tik skirtumas tas, kad Joaną Arkietę už atsidavimą Dievui ir tėvynei sudegino bažnyčiai tarnavę inkvizitoriai, o Adelė lygiai už tą patį nukankinta bedievių po daugiau nei pusės tūkstančio metų.
Joana, apkaltinta erezija, burtais, paleistuvyste, puikybe ir galiausiai – raganavimu, pasiųsta ant laužo.
Adelė Dirsytė – kankinė, kaip ir prancūzų Orleano mergelė, Katalikų bažnyčios šventoji.
Adelė gi nuteista už „tėvynės išdavimą ir antikomunistinę veiklą“ (o kankinimus jai teko ištverti ne ką menkesnius nei kilniajai prancūzei), bet lietuvei suteikta „malonė“ – ant aukuro ji nelipo, jai teko išbandymai stingdančiu speigu. Nors geležinkelio tiesimas užpoliarėje mažai kuo skyrėsi nuo mirties nuosprendžio.
Bet net ir ten Adelė buvo dvasios šviesulys kitiems Sibiro kankiniams. Tapusi palaužtųjų viltimi, raudonųjų pragaro tarnų buvo suluošinta ir mirtinai nualinta, o likus vos porai mėnesių iki bausmės pabaigos, mirė.
Iki šiol nežinomos nei jos žūties aplinkybės, nei tiksli palaidojimo vieta. Tik jos maldų knygelė, parašyta ant laikraščių skiaučių ir beržo tošių, įveikusi geležinę uždangą, išversta į keliolika kalbų, tapo gyvu „tėvynės išdavikų“ kančių liudijimu laisvajam pasauliui.
Orleano mergelę tuometis popiežius reabilitavo praėjus 25 metams po egzekucijos, tačiau ji kanonizuota buvo gerokai vėliau – vos prieš šimtą metų.
Popiežiui Pranciškui perduota Adelės beatifikacijos byla. Pontifikas, prieš paskelbdamas ją palaimintąja, turės įvertinti lietuviškosios Joanos gyvenimą, veiklą ir šventumą. Tik iki beatifikacijos – dar ilgas kelias.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Gegužės mėnesio Kauno taryb...
-
LKL ketvirtfinalis: Vilniaus ...
-
LKL ketvirfinalis: Vilniaus ...
-
Baltijos Ministrų Tarybos min...
-
G. Jeglinsko porinkiminė spau...
-
A. Mazuronio porinkiminė spau...
-
D. Žalimo spaudos konferencij...
-
E. Vaitkaus porinkiminė spaud...
-
Porinkiminė Remigijaus Žemai...
-
G. Nausėdos porinkiminė spau...
-
Aikštei reikia konkretumo5Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...