- Vytautas Labanauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apžvalgininkas Tadas Ignatavičius viešai pasidalijo savo turimomis neoficialiomis žiniomis, kaip išties vyko derybos dėl tranzito į Kaliningradą. Pasirodo, pirminė ES pozicija išties buvo palankesnė Lietuvai, tačiau vėliau Briuselį prispaudė Vašingtonas, o Briuselis esą spustelėjo Vilnių. Kaip Žinių radijo eteryje sakė žurnalistas: „Prispaudė Briuselį ir tada Briuselis jau mus čia patvarkė, arba Briuselis ir Vašingtonas kartu Vilnių tvarkė. Čia – ne vien Berlynas. Atrodo, yra ir kažkoks Amerikos interesas.“
Visoje šioje epopėjoje mūsų Užsienio reikalų ministerija (URM), Prezidentas kažką darė, kažko siekė, tačiau viešai apie tokį patiriamą spaudimą nieko nepasakojo, su viskuo sutiko ir iš esmės tokiu tylėjimu aukojo Lietuvos interesus.
Savaime iš atminties kyla buvusio Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco frazė iš 2003-iųjų, kai jis praleista proga patylėti apkaltino Lietuvą ir kitas Vilniaus dešimtuko valstybes, kai šios viešai palaikė JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių Sadamą Huseiną.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau įvertino mūsų dabartinių diplomatijos lyderių klaidas, kai jų veiksmus pavadino „kinkadrebio partija politiniame balete“. Jos siūlymas buvo aiškus – atvirai pasakyti, kad, pasitarus su partneriais ir Europos Komisija, buvo priimtas sprendimas. Lietuvos piliečių pasitikėjimą vis dar išlaikanti buvusi valstybės vadovė sako, kad kol kas vadovaujantis politinis elitas demonstruoja negebėjimą užsienio politikos srityje priimti strateginių sprendimų. Todėl ir matome blaškymąsi ir apgailėtiną komunikaciją.
Tokie esminiai sprendimai privalo būti aptariami viešai ir skaidriai, paaiškinant ir sulaukiant visuomenės palaikymo.
Verta prisiminti ir kitą Dalios palinkėjimą – „nustokim krūpčiot“. Žinoma, originalus kontekstas kitas, tačiau puikiai tinka ir kalbant apie mūsų nūdienos užsienio politiką.
Ar JAV argumentai mums svarbūs? Ar turime girdėti Vokietiją? Kaip turime bendrauti su Europos Komisija? Savaime suprantama, kad diplomatija visada yra skirtingų eismo juostų kelias. Ir kai kurios nuolaidos – neišvengiamos. Tačiau būtų didžiausia klaida, jeigu esmines nuolaidas dėl Lietuvos suvereniteto darytume uždaruose koridoriuose, niekaip apie tai nekalbėdami ir nepasakodami piliečiams.
Ar norime vokiečių karių Lietuvoje? Norime ir laukiame. Ar turime girdėti Vokietijos ir JAV balsą apie realias galimybes padėti, jeigu konfliktą Suvalkų koridoriuje Rusija pradėtų dabar, kai frontas atidarytas ir dega atvira liepsna Ukrainoje? Turime ir privalome.
Tačiau tokie esminiai sprendimai privalo būti aptariami viešai ir skaidriai, paaiškinant ir sulaukiant visuomenės palaikymo. Nes labai nesinorėtų tikėti, kad vėl, kaip 1939–1940 m., sprendimus priiminės vienas ar keli lyderiai, neturintys visuomenės pasitikėjimo ar net jos bijantys. O gal kai kas jau galvoja, kad jau nebe piliečių reikalas yra mūsų valstybės nepriklausomybė? Gal dėl jos sprendžia kažkas kabinetuose URM, Daukanto aikštėje ar, neduokdie, Briuselyje, Berlyne, Maskvoje ir Vašingtone?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104
Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2
Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...