- Skaitytoja Vaida
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kodėl skandinavai mažiau sirgo?
Vis sukdavau galvą, kaip čia yra, kad Skandinavijoje pandemija praėjo kitaip nei pas mus, kodėl ten buvo mažiau ribojimų ir mažiau aukų?
Mano miela draugė, jau kelerius metus gyvenanti Švedijoje, atvėrė akis.
Pajutę net menką negalavimą, švedai neina į darbą, ir taip elgiasi dažnai, nesvarbu, ar tai migrena, bloga nuotaika, ar sloga.
Vadovai dėl to nepyksta ir nemano, kad bus pasaulio pabaiga, jei kažkurio nebus darbe.
Todėl per visą pandemiją, vos tik pajutę menkiausią simptomą, visi švedai likdavo namie ne vienai, o kelioms dienoms, tada pasidarydavo testą ir grįždavo į darbą.
Lietuvoje nuo seno žinoma, kad vadovams neįdomu, kaip darbuotojas jaučiasi, jis privalo ateiti į darbą.
Tokių pavyzdžių gali papasakoti kiekvienas lietuvis. Juk žinome, kad kolegos ateina į darbą apsisnarglėję, raudonomis akimis, o darbdaviams sako, kad nieko neatsitiko.
Išvada viena – skandinavai labiau saugo save ir niekas nedaro tragedijos, jei kas neateina į darbą.
Mums, lietuviams, sloga ir +38 °C temperatūros nėra liga. Mes bijome netekti dalies algos, bijome pabarimo. O juk koronavirusas pačioje infekcijos pradžioje pasireiškia tik sloga.
Draugė pasakojo, kad jos bendradarbė Švedijoje sirgo COVID-19. Kai pajuto simptomus (slogą), nėjo į darbą. Pasidarė testą, jis buvo neigiamas. Bet sloga nedingo ir po kelių dienų. Moteris nėjo į darbą ir toliau. Nors pati jautėsi gerai, liko namie, o po kelių dienų pasidarė naują testą, jis vėl buvo neigiamas. Bet sloga vis tiek nedingo, moteris dar ilgiau liko namie.
Praėjo dar kelios dienos ir testas parodė, kad moteris serga koronavirusu. Tada jai prasidėjo daug rimtesnės bėdos: nebejautė skonio, pakilo temperatūra, atsirado ir kitų ligos simptomų.
Bet kadangi ji nesirodė darbe, kai dar viso labo tik slogavo, jos kolegų niekas nejudino. Nė vienas jų nesusirgo, jiems niekas neliepė izoliuotis ir testuotis, įstaiga nebuvo uždaryta, niekas jos nepuolė dezinfekuoti.
Išvada viena – skandinavai labiau saugo save ir niekas nedaro tragedijos, jei kas neateina į darbą.
Šiomis dienomis Danijoje ir Švedijoje naikinami visi karantino apribojimai.
Tačiau jei padėtis pablogės, jie gali būti vėl įvesti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
K. Navako atminimo vakaras Mai...
-
Rekonstruotos Smiltynės perk...
-
A. Sorokino spaudos konferenci...
-
J. Borisovo valdos...
-
Atidarytas Nemuno policijos ko...
-
Filmo „Mėnesinės“ premje...
-
Kaune paminėtos R.Kalantos ...
-
Kaune į vandenį nuleista did...
-
„Ryanair“ Kauno orlaivių ...
-
Gegužės mėnesio Kauno taryb...
-
Kaukazo žaizdosGraikų mituose Kaukazas – vienas tų stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalė ir amžinoms kančioms pasmerkė Prometėją – vieną garsiausių titanų – už tai, kad tas iš dievų pavogė ugnį ir perdavė ją m...
-
Atsarginiai piliečiai4Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...