Apie šį dvasinį nuopuolį sužinojau perskaitęs savivaldybės išplatintą Kauno mero tekstą „V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas“.

Jame meras džiaugiasi, kad atėmė Kauną iš konservatorių ir sugrąžino miestą kauniečiams. Kartojasi ta pati subraižyta plokštelė, kad dėl visko kalti konservatoriai. Nors jau nuo 2015 m. V. Matijošaitis yra faktinis Kauno valdovas, jis vis dar mini praeitį.

Keistoki žvilgsniai į praeitį, lyg būtų galima sulyginti skirtingų galimybių laikotarpius. Juk nesunku peržiūrėti miesto biudžeto kaitos skaičius. Palyginkime: 2010 m. Kauno biudžetas siekė apie 200 mln. eurų, o 2020 m. biudžetas jau buvo 365 mln. eurų, 2023 m. išaugo iki 571 mln. eurų. Tad lyginti tuos laikotarpius neatrodo labai prasminga, nes miesto kišenė vis pilnėjo, o tai leido pradėti vis daugiau darbų, net ir kylančios kainos šių skirtumų nepanaikina.

Minėtame tekste meras daug kalba apie tai, kad neva visi žinojo, jog „Vičiūnų” bendrovė pasitrauks iš Rusijos, išskyrus konservatorius, kurie „vis pylė žibalą į ugnį“.

Pozicija: konservatorius stebina keistoki žvilgsniai į praeitį, lyg būtų galima sulyginti skirtingų galimybių laikotarpius. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Tai laba diena. Nuo pat pradžių meras nieko konkretaus nepasakė, kada ir kaip ketina pasitraukti iš Rusijos, paskui kalbėjo, kad su juo tai nesusiję, neva sūnus tvarko reikalus. Dabar, kai jau verslas pasitraukė iš Rusijos, vėl jis pats kalba apie pasitraukimą.

Prisiminkime: prasidėjus karui Ukrainoje, V. Matijošaitis žadėjo pasitraukti iš Rusijos.

Visi toliau buvo vedžiojami už nosies. Tik šių metų balandžio 19 d. pasirodė informacija apie tai, kad verslas parduotas Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“, kuri siejama su Rusijos žuvies ir jūrų gėrybių importuotoju „Unifrost“. Tačiau Rusijos registre duomenų apie „Gruppa Okean“ nėra.

Noriu padėkoti už tokį dėmesį man. To nesitikėjau, bet tai tik rodo, kad einama teisingu keliu, kad skauda, kai nuolat užduodama nepatogių klausimų. Jų ir toliau užduosiu.

Iš kur kauniečiai turėjo žinoti, kas iš tiesų daroma?

Meras taip pat sako, kad „vos tik įmonių pardavimo klausimai pajudėdavo iš mirties taško ir imdavo artėti prie susitarimų, kaip tik tuo metu prasidėdavo trukdžiai čia, Lietuvoje. Protestai, straipsniai ir kitoks spaudimas sustiprėdavo būtent lemtingu momentu. Atrodė, kad kažkas labai nenori greitos baigties“.

Visgi buvo atvirkščiai – meras nuolat buvo raginamas pabaigti verslą Rusijoje, visi to laukė. Kaip konservatoriai ar dar kas nors galėjo tam sutrukdyti?

Be to, kaltinimai merui buvo ir yra daug platesni ir rimtesni nei tik moraliniai klausimai dėl verslo Rusijoje.

Pats rimčiausias – dėl didžiausio šalies istorijoje kyšininkavimo skandalo. Taip pat galima priminti istoriją dėl didžiulio kiekio sklypų privatizavimo istorijos.

Meras taip pat aiškina: „Jokio spaudimo nei man, nei mano šeimos nariams iš kauniečių niekada nejaučiau. [...] Moralinis spaudimas galėtų būti iš tų, kurie turi bent kiek sąžinės, o čia buvo grynai politinis, ciniškas puolimas ir visiškai jokios moralės.“ Čia labai juokingai nuskambėjo. Meras kalba apie moralę.

Noriu padėkoti už tokį dėmesį man. To nesitikėjau, bet tai tik rodo, kad einama teisingu keliu, kad skauda, kai nuolat užduodama nepatogių klausimų. Jų ir toliau užduosiu.