Europarlamentarė Ona Juknevičienė gąsdina, kad Ūkio ministerija siūlo priimti įstatymų pataisas, kelsiančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

Rūpinasi saugumu

Lapkričio viduryje Vyriausybė pritarė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo ir susijusių įstatymų pataisų bei papildymų projektams.

Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių esami ir potencialūs akcininkai nacionalinio saugumo interesus atitiktų turėdami iš esmės nepriekaištingą reputaciją. Jie gali būti susiję su valstybėmis, neatitinkančiomis eurointegracinių ir transatlantinių kriterijų, bet šie ryšiai turi nekelti grėsmės nacionaliniam saugumui pagal projektuose įvardytus kriterijus.

Šiuo metu nustatyta, kad strateginių įmonių akcininkų kapitalas turi atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Įstatymų pataisoms Vyriausybė pritarė lapkričio viduryje, dabar jos yra atiduotos svarstyti Seimui.

"Maximai" laisvė veikti

Vakar Ona Juknevičienė teigė, kad tokios pataisos ne tik nesustiprins saugumo, bet ir kels grėsmę. Europarlamentarės nuomone, jos itin naudingos nacionalinio energetikos investuotojo "Leo LT" privačiam investuotojui – prekybos tinklo "Maxima" savininkams.

"Jei įstatymas būtų priimtas netrukus, tai reikštų, kad "Maxima" gali atiduoti visas balsavimo teises kam nori – juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat gali įkeisti akcijas banke ir paimti paskolą. Manau, tai labai patrauklu, žinant, kad dabar bankai neduoda paskolų. Taip pat tai būtų labai geras užstatas, labai gera garantija pasiimti didžiulę – mažiausiai 2–3 mlrd. litų paskolą," – kalbėjo politikė.

Pasak europarlamentarės, pataisos yra pavojingos nacionaliniam saugumui, o akcijų suteikiamų balsavimo teisių perleidimas ar akcijų įkeitimas gresia ir kitoms šalies strateginėms įmonėms.

Neskaidrūs planai

Aiškinamajame Ūkio ministerijos rašte nurodyta, kad taip ES direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.

Tačiau, pasak O.Juknevičienės, direktyvoje iš tiesų teigiama, kad galimybė perduoti balsavimo teisę pagal įgaliojimą įvestas tam, kad efektyviau veiktų akcinės bendrovės, kurias valdo nereziduojantys akcininkai.

"Manau, kad V.Navickas supranta. Ir manau, kad Vyriausybėje yra daugiau narių, kurie supranta. Nemanau, kad pataisos atsitiktinės. Manau, kad tai tolesni veiksmai – siekiama leisti investuotojams, kurie atėjo neskaidriu būdu, ir toliau gauti kiek galima daugiau finansinės naudos. Manau, kad tai ir buvo pagrindinis to investuotojo tikslas", – kalbėjo O.Juknevičienė.

Premjeras Andrius Kubilius:

Manau, kad tokiai nuodėmei nepasiduosime ir netvirtinsime. Ir į šį reikalą, kaip ir į visą "Leo LT", žiūrėsime atidžiai. Jau kelintą savaitę matome, kad per kiekvieną Vyriausybės posėdį svarstomi projektai, keliantys nemenką susirūpinimą: dėl suskystintų dujų terminalo, dėl "Lietuvos dujų", dabar – dėl "Leo LT".

Ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys:

Tai, ką kalbėjo Ona Juknevičienė – visiškai nepagrįsta informacija. Siūlomuose projektuose nėra nieko panašaus. Priešingai – siūloma stiprinti apsaugos mechanizmą nuo grėsmių nacionaliniam saugumui. Kiekvienas potencialus investuotojas bus tikrinamas, o jei paaiškės, kad jis gali kelti grėsmę, bus galima apriboti jo naudojimąsi akcijomis: palikti tik turtines teises, o balso teisę atimti. Apie "Leo LT" galiu pasakyti tai, kad akcininkus varžo ne tik įstatymai, bet ir sutartys, apibrėžiančios disponavimą akcijomis.

"Leo LT" teisės direktorius Vilius Bernatonis:

Kiek man žinoma, nėra kažkokių pasiūlymų ar planų keisti "Leo LT" teisinį statusą. Kita vertus, čia yra akcininkų reikalas ir jų reikėtų klausti, ką jie su akcijomis planuoja daryti. Bet, mano žiniomis, įmonės steigimo sutarties taisyklės vis dar galioja ir niekas jų nesiruošia keisti. Sutartys keičiamos pasirašant jų pataisas, o ne vien tik pasikeitus įstatymams.