- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Alfredas Zdramys
Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį žmogų be telefono (nors, aišku, be jo įmanoma apsieiti). O štai automobilio savininko be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo – ne. Nes jis privalomas, neturinčiuosius policija gaudo, baudžia. Bet. Iš vienos pusės, kad turi apsidrausti, nėra visiškas blogis. Netyčia sukėlus eismo įvykį ir sugadinus svetimą transporto priemonę, už jos remontą, kad ir koks brangus būtų, sumoka draudimo bendrovė, nereikia atsakyti savo turtu (jei tai nutiko blaiviam asmeniui).
Tiek telefono, tiek draudimo paslaugų sutartys turi vieną ydą. Jos terminuotos.
Baigiantis kokios nors galiojimui paslaugus darbuotojai apipila pasiūlymais pratęsti ją pačiomis naudingiausiomis sąlygomis. Netrukus paskambinama ir maloniu balsu imama suokti, kaip vertina savo klientą ir džiaugiasi jo lojalumu. Kvaila būtų nesidžiaugti tokiu, kuris dešimt metų apsidraudžia ten pat. Bet. Kasmet moka vis daugiau ir daugiau, nors jokių nemalonumų kelyje neturi.
Koks čia lojalumo įvertinimas? Malonus balsas paaiškina, kad tai geriausia kaina, kurią gali pasiūlyti. Kokia čia geriausia kaina, jei iš naujo sudarant sutartį internetu pas tą patį draudiką gali sutaupyti 15 proc.? Malonus balsas paaiškina, kad jis ne durnių ieško. O ko ieško?
Kartais būti neištikimam žmogui labai apsimoka. Nors tai visiškai prieštarauja sveikam protui.
20 metų ištikimybė tam pačiam ryšio operatoriui irgi panašiai vertinama. Paprasčiausia pokalbių ir žinučių sutartis vis brangsta ir brangsta, nors abonentas naudojasi ne vienu numeriu ir užsisako vis daugiau paslaugų. Malonus balsas paaiškina, kad tai išskirtinis pasiūlymas, ne toks jau ir brangus. Ir pasiūlo dar naudingesnį, kuris tik dvigubai brangesnis.
Lojalumas Lietuvoje visiškai nenaudingas. Nuostolingas. Nes naujas naujas klientas gali tikėtis geresnio pasiūlymo nei ištikimas. Todėl. Kartais būti neištikimam žmogui labai apsimoka. Nors tai visiškai prieštarauja sveikam protui. Iš rankų slystantį klientą paslaugų teikėjas turėtų apkabinti visomis keturiomis, kad tik išsaugotų. Bet. Malonus balsas toliau tikina, kad jis ne durnių ieško.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Malmėje – „Eurovizijos...
-
Kaune – stipri medikų autom...
-
Spaudos konferencija apie prat...
-
Naujas Kalėjimų tarnybos vad...
-
Malmėje – antrasis „Eurov...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervi...
-
Pratybos su HIMARS...
-
Muitinės departamente Estijos...
-
Japoniškas šokis „Tanabata...
-
Paspirtukų reidas Vilniuje...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas17Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...