Lietuvos studentų atstovybių sąjungos žygiai į Švietimo ir mokslo ministeriją kol kas bevaisiai – ministras neatsižvelgia į studentų prašymą neatiduoti visos paskolų sistemos privačioms kredito įstaigoms ir palikti iki šiol galiojusias 5 proc. paskolų palūkanas.

Studentų bendruomenė sunerimusi

Šiuo metu paskolas studentams teikia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Visi valstybinėse aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai gali be konkurso gauti 520 litų paskolą studijų įmokai. Į 4860 litų kreditą gyvenimo išlaidoms arba dalinėms studijoms užsienio aukštosiose mokyklose kas semestrą gali pretenduoti ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai.

Ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pateikti siūlymai dėl studentų paskolų sistemos pertvarkos sukėlė nerimą esamų ir būsimų studentų gretose. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė konstatuoja: politikai nesilaiko savo pažadų nebloginti skolinimosi sąlygų studentams ir kuria tokią paskolų sistemą, kuri akivaizdžiai yra blogesnė.

"6 proc. palūkanų už paskolą tikrai nėra priimtinos. Šiuo metu iš valstybinio fondo paskolas galime gauti su 5 proc. palūkanomis", – lygino I.Vareikytė ir pridūrė, kad 1 proc. aukštesnės palūkanos žymiai padidina įmokos sumą. Esą studentų bendruomenę tenkintų sprendimas palikti iki šiol galiojusį 5 proc. palūkanų dydį, kokį šiuo metu užtikrina Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Žada paisyti reikalavimų

LSAS Švietimo ir mokslo ministerijai yra išsiuntusi ne vieną prašymą tobulinti planuojamą studentų paskolų sistemos pertvarką. Į visus juos atsakoma pažadais atsižvelgti į siūlomus reikalavimus.

"Sulaukiame pažadų, bet ne konkrečių atsakymų", – konstatuoja I.Vareikytė, kurios nuomone, siūlomi paskolų sistemos pertvarkos principai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai gali būti pražūtingi.

Į pastarąjį raštą, išsiųstą švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui gegužės 14 d., studentai kol kas atsakymo negavo. Esą paprastai ministrai į LSAS laiškus sureaguoja tik tada, kai reikalavimai patenka į viešąją erdvę: kai apie juos parašo spauda, parodoma televizijos programose.

LSAS nuogąstauja, kad įvedama paskolų studentams tvarka nesudarys sąlygų abiturientams konkuruoti pagal gebėjimus, bet sudarys konkurenciją pagal turtinę ir socialinę padėtį.

"Siūlome nesieti paskolos gavimo su studijų rezultatais, nes tai sumažintų studijų prieinamumą besimokantiesiems prasčiau ar iš regionų atvykusiems abiturientams, – sako I.Vareikytė. – Tokia tvarka gali užkirsti kelią tęsti studijas studentams, kuriems nepasisekė gerai išlaikyti egzaminų."

Kąsnis komerciniams bankams

Studentų bendruomenė ypač kritikuoja Darbo grupės sprendimą visą paskolų sistemą atiduoti privačioms kredito įstaigoms.

"Būtina socialiai lankstesnė sistema, o tokios komerciniai bankai pasiūlyti negali, – pažymi I.Vareikytė. – Valstybinė paskolų sistema leidžia studentams atidėti paskolos grąžinimo terminą, jeigu žmogus patiria finansinių sunkumų ar neranda darbo. Tokių atidėjimų komerciniai bankai nesiūlys." Jos nuomone, paskolos studentams nėra komercinis produktas ir nereikėtų ieškoti galimybių uždirbti iš studentų. Esą Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas yra kur kas priimtinesnis ir saugesnis.

I.Vareikytė pastebi, kad kai kurios valstybės, kurios anksčiau jau buvo atidavusios paskolų sistemą į privačias rankas, dabar vėl grįžta prie ankstesnio, valstybinio modelio. Pavyzdžiui, JAV nusprendė, kad valstybei per brangu naudotis komercinių bankų paslaugomis – valstybinis fondas atsiperka per kelerius metus ir į jį daugiau investuoti nereikia.

Šiuo metu Finansų ministerija formuoja galutines studentų paskolų sąlygas. Kitiems metams valstybė žada garantuoti iki 100 mln. litų studentų paimtų paskolų iš privačių bankų. Manoma, kad paskolas bankai teiks su 6 proc. palūkanomis.

Užsienio spauda: sistema ydinga

"The New York Times" balandžio 17-ąją rašė apie JAV apėmusią studentų bankrotų bangą – šalį apėmus krizei vis didesnė dalis studentų ar studijas baigusių ir darbo nesuradusių absolventų neišgali mokėti didelių įmokų bankams. Esą visais laikais buvo manoma, kad sprendimas studijuoti aukštojoje mokykloje yra vertas bet kokios kainos – studijų paskola tėra laikinas dalykas, kuris išnyks vos tik gavus diplomą, nes mokslo laipsnį turintis žmogus gali uždirbti daug.

"Ekonominė krizė privertė susimąstyti ir įvertinti tokį požiūrį iš naujo. Tūkstančiai aukštųjų mokyklų absolventų neranda darbo arba uždirba per mažai, kad galėtų mokėti studijų paskolų įmokas, kurios kartais siekia 50 tūkst. JAV dolerių", – rašo "The New York Times". Dienraštis pažymi, kad studijų paskolų tvarka, kitaip nei kitų kreditų teikimo sąlygos, negali būti peržiūrėtos, tam reikalingos ilgesnės procedūros. Skaičiuojama, kad maždaug du trečdaliai šį pavasarį JAV aukštąsias mokyklas baigsiančių studentų, t. y. apie 1,8 mln. žmonių, yra paėmę studijų paskolas. "FinAid.org" duomenimis, vidutinė būsimųjų absolventų skola sudaro apie 22,5 tūkst. JAV dolerių.

Iš Lietuvos studentų atstovybių sąjungos reikalavimų Švietimo ir mokslo ministerijai:

– Valstybės remiamas paskolas teikti turi kredito įstaigos, siūlančios palankiausias sąlygas. Kredito įstaigos atranka turi būti vieša ir skaidri;

– maksimali skolinių įsipareigojimų suma negali būti bendra visoms paskolų rūšims, todėl siūloma, kad įsiskolinimo dydis, skirtas studijų kainai sumokėti, nebūtų ribojamas;

– maksimalūs įsiskolinimų, skirtų padengti gyvenimo išlaidoms, dydžiai turėtų būti atskirti pagal studijų pakopas: bakalauro studijų laikotarpiu – 240 BSI (32 tūkst. litų), magistro studijų laikotarpiu – 120 BSI (15,6 tūkst. litų), doktorantūros studijų laikotarpiu – 120 BSI (15,6 tūkst. litų);

– siūloma nesieti paskolos gavimo su studijų rezultatais, nes tai gali sumažinti paskolų prieinamumą besimokantiems prasčiau ar iš regionų atvykusiems abiturientams ir užkirstų kelią tęsti studijas studentams, kuriems nepasisekė gerai išlaikyti egzaminų;

– paskolos grąžinimą sieti su paskolos gavėjo pajamomis. Paskola ir palūkanos turėtų būti pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po dvejų metų po studijų baigimo. Jeigu praėjus dvejiems metams paskolos gavėjas būtų bedarbis, atidėti paskolos grąžinimo terminą, kol jis įsidarbintų;

– paskolos palūkanų dydis turėtų būti 5 proc.