Tikra krašto gynyba? Reikia drąsos keistis

Prasidėjusią pavasario Seimo sesiją jungia bendras valstybės politikų nusiteikimas stiprinti krašto gynybą. Kone vienbalsiai sutariama dėl esminio finansavimo didinimo. Prezidentas Gitanas Nausėda drąsiai kalba apie būtinybę ruoštis visuotinei gynybai. Lietuvos politikų žodžius ir darbus lydi supratingas stipriausių NATO partnerių palaikymas.

Eilinį kartą atsibudome vėluodami, tačiau geriau vėliau, nei per vėlai. Tad dėl kokių priemonių išties galėtume sutarti nedelsdami ir pradėti ruoštis jau šiandien?

Šių metų pradžioje Krašto apsaugos ministerija pristatė Visuotinės karo prievolės studiją. Joje teigiama, kad jeigu sprendimą dėl visuotinio šaukimo Seimas būtų priėmęs 2021 m., o į kariuomenę atlikti tarnybos būtų šaukiami tik vaikinai, visuotinis šaukimas galėtų atsirasti 2027 m. Jeigu būtų šaukiamos ir merginos – tokia sistema galėtų pradėti veikti 2029-aisiais. Priklausomai nuo to, skirtųsi ir sprendimui įgyvendinti reikiamų lėšų dydis. Pirmuoju atveju reikėtų įkurti keturis naujus batalionus, todėl pradinės investicijos turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. eurų. Antruoju atveju reikėtų 14 naujų batalionų, todėl investicijos būtų didesnės – apie 1,5 mlrd. eurų.

Tad geriau šiandien surizikuokime padaryti kelias klaidas taikos metu, kad dar sudėtingesnių ir klaidingų sprendimų netektų rinktis jau karo sąlygomis.

Ar mes turime 5–7 metus rezerve? Deja, vis dar besiplečianti karo tragedija Ukrainoje verčia tuo smarkiai abejoti. Turime veikti šiandien. Turime tų pačių tikslų siekti turimais ištekliais ir pajėgumais. Suprantama, pakeliui juos plečiant ir vystant.

Ieškant greitų ir realiai efektyvių sprendimų negalima nematyti jau šiandien specialių įgūdžių turinčių ir krašto gynybą galinčių reikšmingai sustiprinti visuomenės grupių. Valdžios koridoriuose kreiva šypsena buvo sutiktas verslininko Danieliaus Bunkaus siūlymas į krašto gynybos sistemą integruoti 30 tūkst. medžiotojų. Specialių ginklų valdymo įgūdžių jau turinčiams civiliams tereikia dalinių papildomų žinių ir jie taps jau rytoj prie krašto apsaugos uždavinių galinčia prisidėti visuomenės grupe. Žinant, kad visi jie turi gana efektyviai veikiantį administracinį medžiotojų būrelių tinklą – tai jau ir organizuoto jų veikimo prielaida.

ES vykdomi „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad Lietuvoje kas septintas gyventojas kada nors turėjo šaunamąjį ginklą. Absoliučiais skaičiais tai apie 400 tūkst. piliečių. Jeigu šiandien pagal oficialią policijos statistiką namuose ginklą savigynai turi apie 50 tūkst. piliečių, tai dar viena didelė pilietinio pasipriešinimo įgalinimo sritis – tiek išnaudojant jų turimą infrastruktūrą (pavyzdžiui, decentralizuojant šaudmenų sandėliavimą), tiek ir apmokant, ir suteikiant jiems papildomų krašto gynybos žinių ir įgūdžių. O tie, kurie su ginklais jau buvo susidūrę, gali būti apginkluojami pagal specialią supaprastintą procedūrą.

Visoje šioje sistemoje turi keistis ir požiūris į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir Lietuvos šaulių sąjungą. Šių organizacijų nariai, baigę specialius mokymus, gali ir turi būti atskiros gynybos stiprinimo krypties pagrindas. Jų motyvacija, pasirengimas ir masiškumas gali ir turi būti pasitelkti šiuo sudėtingu laikotarpiu. Metų metais diskusijose šių organizacijų nariams, taip pat ir rezervo kariams delsta suteikti galimybę namuose laikyti šaunamuosius ginklus. Šį klausimą turėjome išspręsti jau vakar.

Žinoma, daugelis šių klausimų nėra paprasti, reikalingas aiškus ir planingas įgyvendinimas. Tačiau šiandien tai galime daryti kaip taikios ir atsakingos visuomenės atstovai. Ukrainoje tos pačios problemos sprendžiamos virš galvų lekiant priešo sviediniams ir ginklus gatvėje dalijant vien tik parodžius asmens dokumentą.

Tad geriau šiandien surizikuokime padaryti kelias klaidas taikos metu, kad dar sudėtingesnių ir klaidingų sprendimų netektų rinktis jau karo sąlygomis.


Šiame straipsnyje: Krašto gynybaNATOkaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    14
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    91
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
  • Juoda – tai balta
    Juoda – tai balta

    Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...

    4
  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    4
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    7
Daugiau straipsnių