Pasak Vienos dienraščio „Standard“, „visiems turėtų būti aišku, kad „Facebookas“ yra biržoje kotiruojama bendrovė, kuri siekia didinti savo pelną. Todėl politikos užduotis yra sukurti rūpestingą apsiėjimą su naudotojų duomenimis laiduojančias taisykles, o teisėsaugos užduotis – šių taisyklių laikymąsi įgyvendinti.

Taip yra ir kitose verslo šakose. Juk ir farmacijos bei maisto pramonės koncernai negali daryti, kas jiems tik ant seilės užeina, bet turi prisilaikyti griežtų taisyklių.

Europos Sąjungos Bendrasis duomenų aopsaugos reglamentas čia yra pirmasis žingsnis. Palaikyti tokį spaudimą prasmingiau nei paniškai iš „Facebooko“ pabėgti.“

Kinijos sostinės dienraščio „Xinjingbao“ nuomone, „masinis duomenų rinkimas neišvengiamai veda prie piktnaudžiavimo jais, nes šiais laikais duomenys tapo vienais iš vertingiausių resursų.

Ligšioliniais teisiniais įrankiais, kurie pirmiausia susitelkia į tai, kokiais būdais ir dėl kokių motyvų duomenys renkami, piktnaudžiavimo problemos išspręsti negalima. Būtina dar griežčiau kontroliuoti patį naudojimąsi duomenimis – tik tada bus galima tikėtis sėkmės.“

Pasak Londono dienraščio „Guardian“, „daugelis tų, kurie naudojasi „Instagram“ ar „WhatsApp“ programėlėmis, net nežino, kad ir jos priklauso socialinio tinklo bendrovei „Facebook“. Dėl to yra būtini atsakingų valstybinių institucijų įsikišimai.

Reikia atsižvelgti į tai, kas iš esmės svarbu, ir tuo pagrindu imtis veiksmų prieš sistemingą vos kelių gigantiškų įmonių dominavimą. Jų galia tokia didelė, kad jos gali prasidėti su vyriausybėmis, kurios iš tiesų turėtų tas įmones kontroliuoti. Tai blogai rinkai, blogai vartotojams ir blogai demokratijai.“

Anot Norvegijos sostinės dienraščio „Verdens Gang“, „britų firma „Cambridge Analytica“, kuriai ir nutekėjo duomenys, atvirai didžiuojasi savo žinojimu, kaip galima laimėti rimkimus. Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas,vienas iš jos klientų, juos ir laimėjo, nors balsų surinko mažiau negu Hillary Clinton.“

„Visi kandidatai skiria didelius resursus tam, kad ištirtų svarbių rinkėjų grupių polinkius ir galėtų joms tiksliau nutaikyti politinius pranešimus. Tai, žinioma, teisėta. Tačiau visiškai kitas dalykas, kai interneto valdytojai be paliestųjų sutikimo išžvejoja asmenišką informaciją ir ją panaudoja tam, kad manipuliuotų demokratiniais rinkimais. Socialiniai tinklai yra stiprūs politiniai ginklai, ir mes visi esame atsakingi už tai, kaip jais naudojamės“, – teigė Oslo laikraštis.

Varšuvos dienraščio „Rzeczpospolita“ žodžiais, išvadas pasidaryti turėtų „politikai, interneto gigantai, bet visų pirma vartotojai. Interneto paslaugų teikėjai ir telekomunikacijų bendrovės turėtų bendradarbiauti su valstybės instancijomis, kad įtvirtintų mechanizmus, saugojančius vartotojų interesus. Jei jau valstybėms sunku sureguliuoti interneto gigantus, kaip apsigins pavienis pilietis?

Užtat ir reikia pritarti Europos Sąjungai, kuri ne tik reikalauja iš „Facebooko“ pasiaiškinti dėl „Cambridge Analytica“ skandalo, bet ir siekia įtvirtinti visų lygybės įstatymų atžvilgiu principą. Nėra jokios priežasties, kodėl interneto firmos moka mažesnius valstybinius miokesčius negu įmonės kitose srityse.“

Bambergo Vokietijoje dienraštis „Fränkischer Tag“ pastebėjo, kad „Facebooko“ kūrėjas „Markas Zuckerbergas atsiprašė. Tik kas iš to? Jo verslo modelis juk yra toks: iš naudotojų duomenų susikalti aukso! Ką nors čia pakeisti gali tik patys „Facebooku“ besinaudojantieji. Kaip? Ogi nutraukdami su juo visus ryšius. Ir tai masiškai.“

Tačiau nacionalinio Vokietijos kairiųjų dienraščio „Frankfurter Rundschau“ nuomone, „kas dabar argumentuoja, kad vartotojai savo laisva valia įstojo į „Facebooką“, sprendžia klausimą per lengvai. Juk šis tinklas tapo tvirta visuomenės gyvenimo dalimi.

Per jį platinami kvietimai į gimtadienio šventes, skelbiamos naujienos, organizuojamos paramos grupės, formuojami socialiniai sąjūdžiai, galop per „Facebooką“ tarpusavy komunikuoja šeimų nariai, draugai, giminės, pažįstami. Šitą realybę politika turi priimti ir suprasti.“