Daugiau nei 4 milrd. litų. Tokią sumą numatoma kitąmet skirti mūsų sveikatai saugoti, ir tai yra penktadalis visos į šalies iždą suplauksiančios sumos. Matyt, šalies piliečių, uždirbančių ir sunešančių milijardus į  tą iždą, sveikata vertybių skalėje užima vieną penktadalį.

Tačiau neskubėkime piktintis, nes gydymo įstaigos gauna papildomų lėšų iš šalies biudžeto, kurio projektas šiuo metu svarstomas. Tiesa, į šį gerovės šaltinį pretenduoja daug kas ir pretenduojančiuosius proteguoja ne kas kitas, o jų išrinkti Seimo nariai. Pavyzdžiui, vienas jų prašo skirti 52 tūkst. litų vieno šalies rajono pagrindinei mokyklai, kad ji galėtų nusipirkti kėdžių savo sporto salei. Arba štai kitame rajone išrinktas Seimo narys to rajono mokykloje sukurto miuziklo atlikėjų drabužiams ir scenos rekvizitams prašo skirti 70 tūkst. litų.

Tai – ne sapnas, o eilutės iš 2011 m. valstybės biudžeto projekto. Ar žinojote, kad šalies gyventojų uždirbti milijardai skirstomi būtent šitaip: lopšelių darželių, mokyklų, poliklinikų, ligoninių ir kitų konkrečių objektų stogams dengti, grindims keisti, įrangai pirkti. O kai taip yra, ar galima tikėtis, kad Seimo nariai pažvelgs plačiau, valstybės mastu? Ar jie, būdami sveiki, o jei ir sunegalavę, tai be eilės patekę pas geriausius medicinos profesorius, gali suprasti ligonius?

Bet neskubėkime smerkti. Seimo nariai rūpinasi šalies gydymo įstaigomis, norėdami joms padėti. Netgi tarpusavyje kovoja kaip susipykę sutuoktiniai, miegantys po siaura antklode, tampo ją. Pavyzdžiui, Klaipėdos krašte išrinktas Seimo narys siūlo papildomai skirti 1 mln. litų vienam Klaipėdos ligoninės korpusui rekonstruoti, sumažinus analogiškus asignavimus Vilniaus universitetinei Antakalnio ligoninei.

Sveikatos reforma, vykstanti nuo praėjusio tūkstantmečio, buvo orientuota į lėšų taupymą. Jungiamos ligoninės, kad stiprėtų jų bazė ir būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos, o neturinčios darbo nebefinansuojamos. Štai vienas Seimo narys siūlo skirti 10 mln. litų dešimčiai prasiskolinusių rajonų ligoninių, kad tik jos egzistuotų, o net keli parlamentarai pritaria prašymui Kauno krikščioniškiesiems gimdymo namams skirti beveik 4 mln. litų naujo korpuso statybai. Vienas šio prašymo argumentų – Krikščioniškieji gimdymo namai yra "viena iš nedaugelio Lietuvos moterų ligoninių, kur žmogaus gyvybė saugoma nuo pat jos užsimezgimo momento".

Kaune yra dar treji gimdymo namai, jie konkuruoja dėl gimdyvių, nes gimstamumas Lietuvoje sumažėjo ir nedidėja. Tačiau kol pinigų yra, reikia juos dalyti(s). Kai nebeliks – bus galima įdiegti dar daugiau mokamų paslaugų. Jei ligoniai labai norės gyventi – atiduos paskutinius centus, likusius nuo mokesčių į valstybės biudžetą.