Manome, kad dabartinė politinė sistema, buvusios ir esamos parlamentinės partijos yra orientuotos į oligarchinį valdymą.

Neveikia Konstitucijos straipsniai, garantuojantys, kad valdžia tarnautų žmonėms, kad remtų tik tokias privačias iniciatyvas, kurios naudingos visuomenei. Neveikia Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų nuostatos, garantuojančios piliečiams teisę dalyvauti svarbiausių valstybės reikalų sprendime. Neveikia Konstitucijos straipsniai, draudžiantys monopolijas ir nustatantys, kad verslas būtų paremtas sąžininga konkurencija (o ne kelių oligarchinių bendrovių dominavimu).

Politinės partijos neužtikrina, kad būtų įgyvendinama Konstitucijos nuostata apie darnios pilietinės visuomenės sukūrimą. Valdžia remia tik turtingas monopolines bendroves, o kultūra, mokslas, švietimas, menas, daugelis kitų šaliai svarbių sričių yra podukros vietoje.

Neveikia Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų nuostatos, užtikrinančios piliečių teisę į lygius, teisingus ir  demokratinius rinkimus. Rinkimų teisėje parlamentinės politinės partijos sau yra nustačiusios lengvatas eilinių piliečių atžvilgiu (gauna finansavimą iš biudžeto, įvedė rinkimus pagal  partinius sąrašus).

Susidaro įspūdis, kad parlamentinių politinių partijų tikslas - ne dora tarnyste Tėvynei, o pinigais paveikti rinkėjų nuomonę. Tam reikia daug pinigų, iš biudžeto skiriamų neužtenka ir partijos varžosi dėl tarnystės turtingų oligarchų bendrovėms.  

Iš vienos pusės, žinodamas, kad turi tarnauti Tautai, o iš kitos pusės - tarnaudamas oligarchijai, dabartinis politinis „elitas“ tapo dviveidis ar triveidis, paskendęs mele ir apgavystėse. Štai valdžios atstovai kalba apie pasidalijimą krizės našta, tačiau patys spėję sau pasikelti algas dviem šimtais procentų, sumažino jas keliolika procentų ir teigia, kad jau yra solidarūs. Iš „solidarumo“ neužmiršta nustatyti sau teisę išperkamosios nuomos teise įsigyti valdiškus automobilius, mokėdami „nuomą“ mokesčių mokėtojų pinigais.

Šiomis dienomis politikai parodė, kad krizės nėra ir nereikia taupyti, kai kalbama apie oligarchus: per vieną dieną surado 680 mln. litų sumokėti už VST akcijas, nors spaudoje ne kartą buvo rašyta, kad už tas akcijas privatūs savininkai nieko nemokėjo iš savo kišenės, priešingai - pasipelnė iš VST privatizacijos beveik milijardu litų.

Šiuo „restituciniu susitarimu“ ne tik nepagrįstai išmokėta iš mokesčių mokėtojų kišenės 680 mln. litų. Dar svarbiau, kad šios sutarties 7.4  punktu Vyriausybė visam laikui atsisakė bet kokio valstybės turto, išskyrus ambasadas, neliečiamumo UAB NDX energija naudai.

Vyriausybė visą valstybės ir su valstybės turtu susijusį turtą, vadinasi, ir SODROS ir kitas gyvybiškai svarbias lėšas „užstatė“ minėtai bendrovei ir sutiko, kad iš bet kokių valstybės lėšų ar turto UAB NDX energija neribotą metų skaičių bet kada galės reikalauti sau pinigų, jei kas nors iš Vyriausybės ar Seimo ar kitų su jomis susijusių institucijų ar jų atstovų išdrįstų padaryti pareiškimą, kad 680 mln. litų šiai UAB buvo išmokėti nepagrįstai. Minėta „restitucine sutartimi“ Vyriausybė atsisakė teisės kreiptis į nacionalinius Lietuvos teismus, ginant viešą mūsų valstybės interesą santykiuose su minėta UAB.

Lietuva „užstatyta“, nutildyta ir parklupdyta prieš vieną UAB visam laiku!

Taip nusprendė Vyriausybė, neturėdama tokių įgalinimų ir mes, Lietuvos piliečiai, su tuo nesutinkame ir padarysime viską, kad Lietuva būtų išvaduota iš tokių ir panašių oligarchinių sutarčių ir įstatymų grandinių!   

Asociacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas“ pasirašo Kęstutis Čilinskas, Regimantas Adomaitis, Vytautas Bakas, Krescencijus Stoškus, Antanas Kudzys.