Tiek žvejų, bandančių ant gerumo ir atjautos kabliuko pagauti naivių žuvelių, dar niekad Lietuvoje nebuvo. Maigyti mobiliojo telefono mygtukus pasiunčiant  kažkam litą, du, penkis ar daugiau tapo taip įprasta, kaip einant po darbo namo nusipirkti duonos. Artėjant Kalėdoms baisu žengti žingsnį – kur pasuksi, ten iš tavęs paprašys aukoti. Kažkas pratina mus žaisti gerumu nuspalvintą žaidimą. Ir šaudome žinutes kaip į blogiukus kompiuteriniuose žaidimuose, šventai tikėdamiesi prisirinkti „bonusų“ ateičiai Anapus. Tik ko verta auka, kai akcijos ponų ir jų a

Lapkritį, kai gyvenau Vysbadene, ten šalia Rotušės jau buvo renčiamas Kalėdų miestelis, didžiulis ligi pasiklydimo. Prekybos kioskai su nepamainomu karštu vynu bei dešrelėmis, muzikantų pakylos ir stulbinanti prakartėlė, kurios mastus galėčiau palyginti tik su "Megos" akvariumu. Toje prakartėlėje buvo pilna gyvūnų, nuo asilų ligi liūtų, na ir, be abejo, pagrindinės figūros: Šventoji Šeimyna bei Trys Karaliai. Visi jie atrodė sveiki, džiugūs, spindintys. Beveik popsiniai, nors ir iš medžio. Kaune irgi Kalėdų miestelis prie Rotušės, tik kuklesnis. Ir prakart�

Ilgai svarsčiau ,ar pateikti šią informaciją, tačiau apsisprendžiau. Gyvenu Kovo 11-osios gatvės 114-ajame daugiabutyje. Esame įsteigę namų bendriją, paėmę paskolą namo renovacijai ir ją pilnai atlikę. Žinome, kad  vienas šio namo įtakingas gyventojas yra įsirengęs šildomas grindis nuo centralizuoto gyvatuko. Tačiau namo pirmininkas dėl, kaip spėjame, galimo psichologinio spaudimo, savotiškai atsisako rengti oficialų sanitarinio mazgo patikrinimą įtariamame bute. Skambinau į „Kauno energijos“ administraciją, generalinio direktoriaus darbo vietoje nebuvo, adm