Ne kartą degusi ir įvairių istorinių laikotarpių vėjų talžyta Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia vėl gali tikinčiuosius priimti taip, kaip pridera. Bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyne šeimininkaujantys pranciškonų vienuoliai įgyvendino tai, apie ką svajojo ne viena vilniečių katalikų karta – prikėlė šventovę naujam gyvenimui, rašoma VšĮ „Pranciškonų namai“ pranešime. Sovietmečiu buvo sandėlis Kai 1994-aisiais į Bernardinų bažnyčią sugrįžo veiklą Lietuvoje atnaujinę Šv. Pranciškaus ordino broliai, aplink juos iš karto prad�

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kultūrinių, šviečiamųjų ir regioninės žiniasklaidos projektų konkurse sulaukė 460 paraiškų - 60 mažiau nei pernai. Fondo direktorius Mykolas Karčiauskas BNS teigė sumažėjimą iš dalies siejantis su atidesniu konkurso nuostatų skaitymu - mažiau paraiškų teikia tie, kurie apskritai negali pretenduoti į fondo paramą. „Žmonės yra labai raštingi, kartais surašo taip, kad, atrodo, nors į Europos Sąjungą siųsk, bet faktiškai mums kartais nelabai tinka. Kiti laiko, kad yra medicininis švietimas ar dar koks nors, bet mes

Lietuvos dailės muziejus (LDM) 2012-aisiais žada pristatyti platų parodų spektrą - ekspozicijose bus galima susipažinti ir su XVI-XVIII amžiaus Vakarų Europos dailininkų portretais graviūrose, ir su Lenkijos avangardu bei Kristijanijos bendruomenės menininkų Danijoje kūryba. Muziejininkai į Vilnių ketina atgabenti dvi parodas iš Sankt Peterburgo: sausį Radvilų rūmuose bus atidaryta imperatoriško porceliano kolekcija, o kovą Vilniaus paveikslų galerijoje duris atvers garsių dailininkų - Mikelandželo, Rebranto, Albrechto Diurerio ir kitų - portretų XVI-XVIII amžių Va

Ant karaimų etnografinės parodos pastato Trakuose atidengta paminklinė lenta žymiam orientalistui, muziejaus įkūrėjui Serajai Šapšalui. Apie buvusį dvasinį ir pasaulietinį karaimų bendruomenės vadovą išleista ir monografija, praneša LTV „Panorama“. Karaimų istorija, nuo viduramžių susipynusi su lietuvių tautos istorija, iki šių dienų išliko ir orientalisto, karaimų dvasinio vadovo S. Šapšalo rūpesčiu. 1928-aisiais atvykęs į Lietuvą, S. Šapšalas po dešimties metų šventino kertinį būsimo muziejaus akmenį. Atidengęs paminklinę lentą žymiam karaimui