Ant karaimų etnografinės parodos pastato Trakuose atidengta paminklinė lenta žymiam orientalistui, muziejaus įkūrėjui Serajai Šapšalui.

Apie buvusį dvasinį ir pasaulietinį karaimų bendruomenės vadovą išleista ir monografija, praneša LTV „Panorama“.

Karaimų istorija, nuo viduramžių susipynusi su lietuvių tautos istorija, iki šių dienų išliko ir orientalisto, karaimų dvasinio vadovo S. Šapšalo rūpesčiu. 1928-aisiais atvykęs į Lietuvą, S. Šapšalas po dešimties metų šventino kertinį būsimo muziejaus akmenį.

Atidengęs paminklinę lentą žymiam karaimui atminti, kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako, kad tokios dienos, kaip ši, rodo Lietuvos valstybės brendimą.

„O brendimo požymiu aš įvardinčiau ne tik tą, kad patys lietuviai apie save, savo didvyrius sugeba rinkti istoriją, žymėti datas, bet vis dažniau mes suvokiame, kokia daugialypė yra, iš kiek upelių ir upeliukų susideda mūsų valstybės istorija“, – kalbėjo ministras.

Karaimų etnografinės parodos pastate šiandien eksponuojami apeigų ir buities daiktai, knygos, nuotraukos. Muziejaus rinkinius papildys ir nauja monografija: Halina Kobeckaitė ir Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas parengė leidinį apie S. Šapšalą.

Pasak sudarytojų, daugiausiai laiko jie sugaišo archyve, nes S. Šapšalo palikimas saugomas Mokslų akademijos bibliotekoje. Knygoje pateikiami ir žmonių atsiminimai, keli jo straipsniai, laiškai.  

„Laiškai, kuriuos rašė pats S. Šapšalas, daugiausia yra Krokuvos mokslų akademijos bibliotekoje, todėl, kad adresatai ten gyveno, o čia yra daugiausiai laiškų, kuriuos jis gaudavo, kurie yra čia atėję“, – pasakojo knygos autorė H. Kobeckaitė.

Knygoje pateikti S. Šapšalo laiškų juodraščiai. Jais sudarytojai teigia norėję parodyti įvairialypę asmenybę. Jis domėjosi ir karaimų patarlėmis, fonetikos ženklais, ir draugo Turkijoje vestuvėmis.  

„Tie laiškai šiandieniniam skaitytojui turi parodyti, kaip iš tiesų rytietiškai mąstė šitas žmogus, koks rytietiškas jo stilius. Jo laiškai, frazės yra taip įmantriai, ornamentuotai suraitytos, surašytos, kad čia šitaip niekas negalėtų parašyti. Tai tiesiog žavu“, – tvirtino H. Kobeckaitė.

Vienas iš S. Šapšalo nuopelnų – 1936-aisiais priimtas karaimų bendruomenės ir valstybės statutas, karaimų kalbos reforma. Plačiai bendravęs su visu pasauliu, S. Šapšalas įvedė karaimų bendruomenę į to meto Lietuvos kultūros gyvenimą, po karų padėjo atsigauti išblaškytai karaimų tautai.