Agentūrai pateiktose nuotraukose, kaip atrodo, užfiksuotas sprogmenų prikrautas automobilis ant Kachovkos užtvankos, o du pareigūnai sakė, kad toje užtvankos vidaus patalpoje, kur, Ukrainos teigimu, buvo užtvanką sugriovusio sprogimo epicentras, būta rusų karių.

Rusijos gynybos ministerija kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Griuvus užtvankai kilo žmonių aukų pareikalavęs potvynis, padaryta didžiulė žala pasėliams ir aplinkai. Ukrainos kariuomenės vadai sako, kad užtvankos griūtis taip pat sugriovė kai kuriuos jų planus dėl rusų pozicijų užėmimo per neseniai pradėtą kontrpuolimą.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl užtvankos sugriovimo, bet įvairūs rusų pareiškimai, pavyzdžiui, kad į užtvanką pataikė raketa, nepaaiškina, kodėl sprogimas buvo toks stiprus, kad jį užfiksavo regiono seismografai.

Laikas, kai griuvus užtvankai kilo potvynis, Rusijai buvo naudingas, nors jos kontroliuojami Ukrainos rajonai taip pat buvo paveikti, o pasekmės galbūt yra didesnės, nei tikėtasi.

Kachovkos užtvankos rajone Dnipro upe eina fronto linija tarp rusų ir ukrainiečių pajėgų, o pačią užtvanką kontroliuoja rusai.

Du ukrainiečių kariuomenės vadai, tuo metu buvę tame rajone, bet skirtingose jo vietose, AP sakė, kad potvynio vanduo greit užliejo ir jų, ir rusų pozicijas, sunaikino įrangos. Dėl to ukrainiečiams teko iš naujo planuoti veiksmus.

Vienas vadų kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Jie... siekė sutrikdyti mūsų tiekimo grandines, apsunkinti mums persikėlimą per Dniprą.

„Tai įprasta praktika – užminuoti [vietas] prieš atsitraukimą, – sakė kitas iš vadų, Ilja Zelinskis. – Jie... siekė sutrikdyti mūsų tiekimo grandines, apsunkinti mums persikėlimą per Dniprą.“

Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos kariuomenė praneša apie tam tikrus neseniai pradėto kontrpuolimo laimėjimus.

Galingas sprogimas

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats netiesiogiai pripažino, kad jo pajėgos įgijo pranašumą, nors ir toliau neigė Rusijos atsakomybę: „Tai gali skambėti keistai, bet vis dėlto. Deja, tai sutrikdė jų kontrpuolimą toje teritorijoje.“

Kalbėdamas prieš karinių korespondentų susitikimą, jis bravūriškai paaiškino, kodėl pavartojo žodį „deja“: Jis sakė: „Būtų buvę geriau, jei jie būtų puolę ten. (...) Mums geriau, nes jiems būtų labai blogai baigęsi, jei būtų ten puolę.“

Kachovka yra viena iš daugelio sovietmečio užtvankų palei Dnipro upę, kurios buvo pastatytos taip, kad atlaikytų didžiulę jėgą, prilygstančią tūkstančiams kilogramų sprogmenų. Jos buvo pastatytos po liūdnai pagarsėjusių Antrojo pasaulinio karo „užtvankų griovėjų“ reidų, per kuriuos buvo sunaikintos vokiečių užtvankos. Pavyzdžiui, Imperatoriškojo karo muziejaus archyvų duomenimis, 1943 metais sugriaunant Monės užtvanką, prireikė penkių 4,5 tonos sveriančių, specialiai pagamintų „šokinėjančių bombų“.

Manoma, kad Ukraina neturi nė vienos tokios galios raketos.

Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto tyrėjas Sidhartas Kaushalas (Sidhartas Kaušalas) sakė, kad ukrainiečiai, manoma, neturi jokių raketų, kurių naudingoji apkrova būtų didesnė nei maždaug 500 kilogramų.

Taip pat neatrodo patikima, kad ukrainiečių komandosai galėjo slapta įvežti tūkstančius kilogramų sprogmenų ir susprogdinti užtvanką, kurią iš vidaus ir iš išorės kelis mėnesius visiškai kontroliavo rusų kariai.

Dar dieną prieš statinio griūtį birželio 6 dieną rusai įrengė šaudymo pozicijas užtvankos mašinų salėje, kur, užtvankos sistemą valdančios agentūros „Ukrhydroenerho“ teigimu, įvyko sprogimas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar 2022 metų spalio mėnesį sakė, kad užtvanka buvo užminuota.

V. Zelenskis patvirtino, kad sprogimas, atrodo, nugriaudėjo toje vietoje, kur yra mašinų salė. Jis ir vienas su žvalgybos informacija susipažinęs amerikiečių pareigūnas patvirtino, kad Rusijos pajėgos ten buvo įsitvirtinusios jau kurį laiką. Amerikietis kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti slaptą medžiagą.

Automobilis su sprogmenimis

Amerikiečių analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW), stebintis Rusijos veiksmus Ukrainoje nuo pat karo pradžios, įvertino, kad „įrodymų, argumentų ir retorikos pusiausvyra rodo, jog rusai tyčia sugadino užtvanką“.

Kelias dienas prieš vienintelį sprogimą Ukrainos karinių dronų vaizdo įrašuose buvo matyti dešimtys rusų karių, įsikūrę ant Dnipro kranto, kurie atsipalaidavę vaikščiojo pirmyn ir atgal prie užtvankos be jokios priedangos – tai rodė, kad jie yra įsitikinę, jog kontroliuoja teritoriją ir ypač strategiškai svarbią užtvanką.

Gegužės 28 dieną pasirodžiusiose nuotraukose, padarytose iš Ukrainos dronų ir kurias gavo AP, matyti ant užtvankos stovintis automobilis, kurio stogas perpjautas ir matomos didžiulės statinės, viena iš jų su, kaip atrodo, prie viršaus pritvirtinta mina ir kabeliu, vedančiu į Rusijos kontroliuojamą upės pusę. Neaišku, kiek laiko automobilis stovėjo.

Vienas Ukrainos specialiųjų pajėgų komunikacijos pareigūnas, kuris taip pat pastebėjo, kad automobilis buvo užtaisytas, sakė, kad, jo manymu, buvo siekiama dviejų tikslų: sustabdyti bet kokį ukrainiečių judėjimą link užtvankos ir sustiprinti planuotą sprogimą, kuris įvyko mašinų salėje, bei sunaikinti užtvankos viršų. Pačios automobilyje padėtos bombos nebūtų pakakę užtvankai sugriauti. Pareigūnas kalbėjo laikydamasis anonimiškumo sąlygos.

2 val. 54 min. vietos ir Lietuvos laiku Norvegijos seisminiai monitoriai užfiksavo beveik 2 balų stiprumo sprogimą. Palyginimui, katastrofiško sprogimo Beiruto uoste, nusinešusio daugybę žmonių gyvybių ir sukėlusio didelius nuostolius, metu užfiksuotas 3,3 balo smūgis pagal seisminę skalę, o sprogimo metu buvo panaudota mažiausiai 500 tonų sprogmenų.

Iš karto po užtvankos griūties kai kurie ekspertai pastebėjo, kad statinys buvo avarinės būklės, o tai galėjo lemti griūtį. Tačiau labiausiai akivaizdžiai nesutvarkyta vieta – kelio sankasos atkarpa netoli krašto, kur Rusijos pajėgos praėjusį rudenį detonavo sprogmenis, kad užblokuotų ukrainiečių puolimą – dar buvo nepažeista praėjus kelioms dienoms po to, kai sugriuvo didžioji dalis likusios užtvankos.

Ukrainos žvalgybos tarnyba paviešino perimtą pokalbį, kuriame, kaip teigiama, kalbėjo rusų karys su kitu asmeniu ir kuriame karys sakė, kad „ten buvo mūsų sabotažo grupės. Jie norėjo sukelti išgąstį dėl užtvankos. Tai ne visai pavyko pagal planą“.

JT: Rusija tebeblokuoja pagalbą dėl Kachovkos užtvankos griūties nukentėjusiems žmonėms

Jungtinės Tautos sekmadienį apkaltino Rusiją toliau blokuojant humanitarinės pagalbos teikimą į Maskvos kontroliuojamus Rytų Ukrainos rajonus, kuriuos paveikė Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūtis.

Birželio 6 dieną griuvus užtvankai buvo užlietos didžiulės teritorijos Ukrainos Chersono srityje – ir Kijyvo, ir Maskvos kontroliuojamose jos dalyse. Dėl potvynio turėjo bėgti tūkstančiai žmonių, nuogąstaujama dėl ekologinės katastrofos.

„Rusijos... vyriausybė iki šiol atmeta mūsų prašymą leisti pasiekti jos laikinai karinėmis priemonėmis kontroliuojamus rajonus“, – sakoma JT humanitarinės pagalbos koordinatorės Ukrainai Denise Brown (Denis Braun) pareiškime.

„JT ir toliau darys visa, ką gali, kad pasiektų visus žmones, taip pat ir tuos, kas kenčia dėl neseniai įvykdyto užtvankos sugriovimo, kam skubiai reikia gyvybes gelbstinčios pagalbos, nesvarbu, kur jie yra“, – sakė D. Brown.

„Raginame Rusijos valdžią vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – pridūrė koordinatorė.

Šeštadienį pareigūnai Rusijos kontroliuojamuose rajonuose paskelbė, kad dėl užtvankos griūties žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 29, o Kyjivas nurodė, kad jo kontroliuojamose teritorijose žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 16 ir kad dar 31 žmogus laikomas dingusiu.

Kyjivas kaltina Maskvą susprogdinus ant Dnipro upės pastatytą Kachovkos užtvanką. Rusija kaltina Ukrainą.